Vis tik į mažesnius miestus šis procesas ateiti užtruko, Kėdainių taksistai dėl savo ateities sunerimo tik šių metų pradžioje, kai vadinamieji pavežėjai gerokai sumažino jų uždarbius.
Kėdainiuose praėjusiais metais oficialiai registruotų pavežėjų skaičius nuo nulio išaugo iki 9, jei įstatymai nesikeis, galima daryti prielaidą, kad šiais metais jų taip pat turėtų daugėti. Ir atvirkščiai 2018 metais žymiai sumažėjo Kėdainiuose išduotų taksi leidimų.
Į „Rinkos aikštę“ atskubėjęs taksistas Jonas Gaubys neslėpė apmaudo, kad pavežėjai Kėdainiuose ne tik naudojasi palankesnėmis keleivių vežimo sąlygomis, bet ir dažnai nesibodi kelti ratų į taksistų išsipirktas aikštelių vietas.
„Pavežėjų atsiradimas kelia problemų daugeliui Kėdainių taksistų, todėl atstovauju ne tik sau, bet ir savo kolegoms. O problema tokia, kad mes, dalis Kėdainių taksistų, pastaruoju metu esame gerokai sunerimę dėl savo verslo ateities.
Didžiausia bėda ta, kad pavežėjai, turėdami palankesnes sąlygas verslui, tokias kaip triskart mažesnis draudimo mokestis, retesnė techninė automobilio apžiūra, dar ir braunasi į mūsų vietas.
Pavežėjai lenda į mūsų aikšteles ar rikiuojasi jų prieigose, o juk už naudojimąsi aikštelėmis mes mokame pinigus jų savininkams. Dabar pavežėjų Kėdainiuose visur pilna, ir ypač pačiose pelningiausiose vietose – šalia ligoninės, stoties.
Ar jie turi teisę lįsti į aikšteles, už kurias mes esame susimokėję? Kalbėjomės su aikštelės šeimininkais ir šie patikino, kad jie nėra išdavę leidimo pavežėjams čia stovėti. Bet pavežėjai gudrūs, jie ne visada aikštelėje būna, įsikuria šalia jos. Stovi ir ką tu jiems padarysi? Taip akiplėšiškai elgtis jie pradėjo maždaug prieš porą mėnesių. Per tą laiką pajutome, kad ir uždarbis gerokai sumažėjo – geru trečdaliu. Jei pavežėjai ir toliau naudosis tokiomis sąlygomis, kokias jie dabar turi, tai ir mes tikrai nebeimsime taksi licencijų ir tapsime pavežėjais. Todėl klausiame, ar pavežėjai tikrai gali mokėti mažesnį automobilio draudimą, techninę apžiūrą atlikti tik kas dvejus metus, o taksi automobiliams ji privaloma kas pusmetį, ar gali pavežėjai brautis į mūsų aikšteles?“ – teiraujasi Kėdainių taksistas Jonas Gaubys.
Reikia keistis
Situacijos pakomentuoti paprašėme Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovo Ričardo Kriukovo. Tiesa, jis pastebėjo, kad Vilniaus mieste smarkiai sumažėjus taksistų jo vadovaujama asociacija beveik nebevykdo veiklos.
Iš R.Kriukovo komentaro aišku, kad taksistai, kol galioja dabartinė tvarka, reglamentuojanti pavežėjų veiklą, nelabai ką ir gali padaryti, išskyrus patiems tapti pavežėjais, ką sėkmingai ir padarė didmiesčių taksistai.
„2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus kelių transporto kodekso pataisoms, kurios įteisino pavežėjų veiklą, deja, jokių taisyklių ar reikalavimų vežėjams sukurta nebuvo, išskyrus pavežėjų prievolę užsiregistruoti savo veiklą savivaldybėje.
Į „Rinkos aikštę“ atskubėjęs taksistas Jonas neslėpė apmaudo.
Vis tik dėl draudimo ir techninės apžiūros pavežėjai neturi jokių privilegijų. Jiems galioja tas pats transporto kodeksas, kuriame yra numatyta, kad vykdant komercinę veiklą lengvaisiais automobiliais techninė apžiūra turi būti pereinama tam tikru periodiškumu, kuris yra toks pats, kaip ir taksi. Bėda ta, kad pavežėjai tuo piktnaudžiauja, mat pavežėjo automobilis, atvykęs į techninę apžiūrą, niekuo neišsiskiria, tad gali ramiausiai techninę apžiūra gauti dvejiems metams, dėl to dabar turbūt 99 proc. visų pavežėjų ir atlieka ją 2 metams.
Lygiai tas pats yra draudžiant automobilį, pavežėjai draudėjui nenurodo, kad bus vežami keleiviai, todėl įmokos taikomos kaip paprastiems automobiliams.
Vilniuje dabar lyg ir vyksta vežėjų patikrinimų reidai, bet tikrinama vienintelis dalykas – ar vežėjas turi išsiėmęs verslo pažymą ar užsiregistravęs savivaldybėje.
Dėl paprastesnių sąlygų į pavežėjo statusą jau perėjo apie 90 proc. visos Vilniaus komercinių keleivių pervežimų rinkos. Taksi Vilniuje likę labai simboliškai, visi kiti persiorientavo ten, kur paprasčiau.
Žinia dabar yra jau pateikti pasiūlymai Seimui vežėjų veiklos sugriežtinimui, kur turėtų sugriežtėti visi mokestiniai bei kiti reikalai, tada būtų gana didelis skirtumas tarp taksi ir pavežėjų, gal tada situacija ir keisis. Tačiau jei niekas nesikeis, manau, taksi tikrai išnyks, nes būti ten, kur sunkiau ir sudėtingiau, nėra jokios prasmės“, – įsitikinęs R.Kriukovas.
Griežtins tvarką
Pašnekovas pastebi, kad pavežėjų veiklos reglamentavimo liberalumas rūpestį kelia ne vien taksistams, kurie ilgai nelaukę patys patraukė ten kur sąlygos palankesnės ir tapo pavežėjais, tačiau ir pačiai valstybei.
„Šiuo metu vyksta pakankamai rimtas sujudimas, ruošiamasi pavežėjų veiklos reglamentavimo permainoms, kurį inicijavo pati mokesčių inspekcija, nes susivedę pavežėjų veiklos skaičius pamatė, kad mokestiniai rezultatai yra apgailėtini.
Ir tai nestebina, nes pavežėjų paslaugų įkainių kainodaroje yra visiškas chaosas. Visi matavimo prietaisai Lietuvoje turi atlikti metrologinę patikrą, tuo tarpu pavežėjai naudojasi kažkokių programėlių skaičiavimais, manau, taip yra klaidinami keleiviai. Oficialiai pavežėtojai deklaruoja labai mažą kilometro kainą, tačiau ji yra apipinama įvairiais papildomais mokesčiais, galiausiai kainos išeina labai panašios, kaip ir taksi, bet sujaukia visą rinką, įneša chaoso“, – pastebi R.Kriukovas.
Laikas permainoms?
Šių metų kovo pradžioje parlamentaras Jurgis Razma Seimui pateikė įstatymo pataisas, uždrausiančias pavežėjimo paslaugas teikiantiems vairuotojams naudotis taksi dispečerinių paslaugomis bei savo pavadinime ar reklamoje vartoti žodį „taksi“. Už suteiktą pavežėjimo paslaugą būtų draudžiama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip pat įsigaliojus pataisoms pavežėjai turėtų įsigyti komerciniam keleivių pervežimui privalomą civilinės atsakomybės draudimą.
Jeigu Seimas priimtų šias Kelių transporto kodekso pataisas, jos įsigaliotų nuo lapkričio.