2021 09 24 /11:40

Vežėjai ieško būdų gelbėtis: verslus perkelia į Lenkiją, žvalgomasi ir į Latviją

Vežėjams kritiškai trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų, stringant logistikos grandinėms, o klientams su transporto įmonėmis nutraukiant sutartis, šie verslai perkeliami į Lenkiją, žvilgsnis krypsta ir į Latviją, teigia nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava.“ Vežėjų atstovai tikina, kad situacija sektoriuje itin prasta, o nuo pandemijos pradžios bankrutavo 250 smulkiųjų ir vidutinių įmonių.

Z.Buivydas: situacija ekstremali

„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas penktadienį žurnalistams sakė, kad situacija sektoriuje yra ekstremali.

„Transporto įmonės patiria vis didesnių ekonominių sunkumų, skaičiuoja nuostolius dešimtimis milijonų eurų. Pasiektas kritinis lygis dėl tolimųjų reisų vairuotojų trūkumų, vilkikai vis dažniau stovi tušti, stringa logistikos grandinės. Klientai nutraukia sutartis su vežėjais, reikalauja mokėti baudas ir delspinigius dėl neįvykdytų įsipareigojimų“, – vardijo Z.Buivydas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Buivydas, Lietuvos nacionalinės automobiliais vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Zenonas Buivydas, Lietuvos nacionalinės automobiliais vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius

Pasak jo, itin sunki situacija smulkiose ir mažose įmonėse, kuriose yra nuo 1 iki 49 darbuotojų.

Dėl šios priežasties Lietuvos įmonės perkelia verslus į kitas šalis. „Linavos“ duomenimis, įmonės kuriasi Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Visgi patraukliausia šiuo metu išlieka Lenkija, prognozuojama, kad lietuviškų transporto įmonių koncentracija gali didėti ir Latvijoje.

„Palankesnės sąlygos yra Latvijoje, kalbant apie įdarbinimo procedūras, mokestinę aplinką. Lietuvos įmonės norėtų dirbti Lietuvoje, prisidėti prie šalies ekonomikos stiprinimo, tačiau nemato galimybių veikti dabartinėmis rinkos sąlygomis, ypač smulkieji ir mažieji rinkos dalyviai, kurie patiria didžiausius ekonomikos sunkumus“, – skundėsi Z.Buivydas.

Jis kritikavo, kad nėra priimti sprendimai dėl papildomų 15 tūkst. kvotų skyrimo trečiųjų šalių piliečiams įdarbinti. „Mašinos šiomis dienomis be vairuotojų dar nevažiuoja“, – ironizavo „Linavos“ vadovas.

Pasak jo, pagal paskutinius duomenis, nuo pandemijos pradžios yra bankrutavę 250 smulkiųjų ir vidutinių transporto įmonių.

Tuo metu „Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas nurodė, kad Lenkija šiuo metu yra pati patraukliausia kryptis, kur migruoja įmonės.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Romo Austinsko komentaras dėl situacijos Baltarusijos pasienyje
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Romo Austinsko komentaras dėl situacijos Baltarusijos pasienyje

„Labai gaila, bet valdžios atstovai bando prisidengti Mobilumo paketo reikalavimais, bando prisidengti, kad visoje Europoje yra vairuotojų trūkumas, taip pat ir Lietuva ne išimtis, bet reikia suprasti, kad mūsų valdžios priimti sprendimai buvo paskutinis lašas į tą taurę, kai transporto įmonių migracija iš Lietuvos buvo išjudinta. Kaip kartais pajuokaujame, kaip smėlis tarp pirštų pradėjo byrėti ir sudėtinga tai sustabdyti. Manau, kad šis procesas bus nesustabdomas“, – niūromis prognozėmis dalijosi „Linavos“ viceprezidentas.

Jis pateikė pavyzdį, kad Lietuvoje leidimą laikinai gyventi trečiųjų šalių piliečiui Migracijos departamentas pagreitinta tvarka priima per du mėnesius, už tai reikia mokėti 240 eurų. Tuo metu Latvijoje sprendimas už panašų mokestį priimamas per 10 dienų.

Ekonomistas: Lenkijos patrauklumą lemia ir geografija

Pasak ekonomisto, Lenkijos patrauklumas vežėjams yra suprantamas, visų pirma, dėl patrauklios geografinės vietos.

„Turime situaciją, kai reguliacija ateina ne tik iš Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos. Tai yra Mobilumo paketas, kuris natūraliai stumia vežėjus į kitas šalis. Artimiausia ir didžiausia šalis yra Lenkija, kuri vien jau geografiškai patrauklesnė ir šitoje vietoje Lietuva turi ne tik spausti šį sektorių, bet ir įveikti geografinius pranašumus Lenkijoje. Reiškia – sukurti geresnes sąlygas, kad kompensuotume praradimus dėl keistų reguliavimų“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Partnerio nuotr./Marius Dubnikovas
Partnerio nuotr./Marius Dubnikovas

Pasak jo, kitos šalys verslams gali būti patrauklesnės ir dėl to, kad jose nėra apmokestinamas reinvestuojamas pelnas, priešingai nei Lietuvoje.

Bendrovės „Savesta Consulting“, padedančioms vežėjams įsikurti Lenkijoje, duomenimis, šiais metais Lenkijoje kuriasi rekordinis lietuviškų transporto įmonių skaičius – beveik 500. Šių metų pradžioje tokių įmonių buvo 90.

„Savesta Consulting“ valdybos narys Ignas Volbikas sakė, kad klientai verslų į šią šalį perkėlimą motyvuoja tuo, kad Lenkijoje paprastesnės trečiųjų šalių įdarbinimo procedūros, taip pat jis antrino M.Dubnikovui, kad pranašumas yra ir geografinė padėtis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją

I.Volbiko teigimu, iš klientų girdima, kad jie į Lenkiją planuoja perkelti ir administracijos centrus.

Lenkijoje įsikūrusios transporto įmonės „Nordic Trucking Logistics“ direktoriaus Kazimiro Narkevičiaus teigimu, sprendimą tęsti veiklą kaimyninėje šalyje paskatino patraukli draudimo kaina, mokestinė aplinka ir paprasta trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais