Buvo vardijami įspūdingi didžiausio nepriklausomos Lietuvos investicinio projekto skaičiai: 1,3 mlrd. litų projekto sąmata, 123 km naujos geležinkelio linijos ir antra tiek rekonstruotos senos (bus pakeista iš vadinamos platesnės rusiškos į siauresnę europinę), tūkstantis darbuotojų, 700 techninių agregatų. Keleivinių traukinių greitis turėtų padidėti nuo 70 iki 120 km/val., krovininių – iki 80 km/val.
Tačiau skeptikai nuogąstauja, kad iki 2015 metų Lietuvai nutiesus vėžę, Lenkija savo įsipareigojimų neskubės vykdyti ir traukiniai per šią didelę šalį judės vėžlio greičiu. Mat lenkams nėra naudinga greitai nukreipti krovinių srautą nuo išvystytos jūrinių uostų infrastruktūros į geležinkelį.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius skuba neigti tokias pesimistines prognozes.
 |
| Rail-Baltica |
„Jei šnekame apie šį projektą („Rail Baltica 1“), tai jokios baimės nėra. Numatyta, kad mūsų greitis trasoje bus 120 km/val., o Lenkijos transporto ministras (Transporto, statybų ir jūrų ekonomikos ministras Slawomiras Nowakas, – red. past.), su kuriuo man teko bendrauti neformalioje taryboje, tikina, kad jie rekonstruos savo europinę vėžę ne mažesniam negu 160 km/val. greičiui. Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, kad Lenkija nebus trukdis arba laiko gaišinimas, kertant šią šalį“, – 15min.lt sakė R.Sinkevičius.
Ministro teigimu, daugiau nerimo kelia projektas „Rail Baltica 2“.
Lenkija nebus trukdis arba laiko gaišinimas, kertant šią šalį.
Šiuo metu iki Kauno tiesiama europinė geležinkelių linija „Rail Baltica 2“ daugiausiai bus skirta krovinių pervežimui. „Rail Baltica 2“ greitoji vėžė, kuria riedančių traukinių greitis pasieks 240 km per valandą, eis nuo Berlyno iki Talino ir net Helsinkio, tačiau į jį keleivius ir krovinius teks perkelti keltu. Greitoji geležinkelių linija sujungs šešių šalių sostines. Taip pat ir Vilnių.
„Šis klausimas (Rail Baltica 2“) yra pakankamai problematiškas. Turėsime ieškoti bendro sutarimo, jei mes tikrai norime greitaeigės trasos, kuria greiti traukiniai važinėtų 240 km/val. greičiu. Jei jie per Lietuvą važiuotų tokiu greičiu, tai būtų nelogiška, jei per Lenkiją judėtų ženkliai mažesniu greičiu.
Vis tik esu optimistiškai nusiteikęs, tačiau laukia labai sunkus derybinis etapas: valdymo, rotacijų, žemės paėmimo, projektų derinimo klausimai. Prie jų šiandien intensyviai dirbama, bet laiko tam skirta nėra daug“, – kalbėjo R.Sinkevičius.
