„Norėčiau atsakingai pasakyti, kad sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje. Garantijos, kad nebus gabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, nėra“, – trečiadienį po bendro dviejų Seimo komitetų posėdžio žurnalistams sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komitetai aiškinosi aplinkybes, susijusias su „Belaruskalij“ krovinių tranzitu per Lietuvą. Jame buvo aptarti Susisiekimo ministerijos, „Lietuvos geležinkelių“, vyriausybinės komisijos, atliekančios investicijų ir sandorių patikras, veiksmai ir sprendimai dėl trąšų tranzito.
Šios nuo gruodžio 8 d. Jungtinių Amerikos valstijų sankcionuotos bendrovės produkcija traukiniais vis dar keliauja per Lietuvą, kur galiausiai yra iškraunama Klaipėdos uoste.
Formaliai JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) įvestos sankcijos galioja tiems sandoriams, kurie liečia JAV įmones, piliečius ar valiutą.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai anksčiau teigė, kad turi tai patvirtinantį šios institucijos išaiškinimą. Kadangi mokėjimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ yra vykdomi ne JAV doleriais, o eurais, Lietuvos bendrovė tvirtina, kad teisiškai šie pervežimai gali vykti kaip ir toliau. Prieš įsigaliojant sankcijoms, Baltarusijos įmonė pervedė avansą „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Po gruodžio 8 d. kilus pasipiktinimui, buvo atleistas kelerius metus „Lietuvos geležinkeliams“ vadovavęs Mantas Bartuška, o politikai ėmė ieškoti išeičių, kaip nutraukti iki 2023 m. pasirašytą sutartį.
Vienašališkas sutarties nutraukimas nesant pagrįstų motyvų, „Lietuvos geležinkeliams“ galėtų kainuoti dešimtis ar šimtus milijonų eurų.
„Saugiausias dalykas visąlaik yra ES sankcijos. Jei jų neturime ar negalime turėti, yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos komisija“, – kliūtis dabartinėje situacijoje teisiškai apriboti trąšų tranzitą per Lietuvą vardijo ministras.
M.Skuodžio manymu, šiandien Lietuvoje yra dešimt įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti bent dalį trąšų tranzito, bet realiai tokių įmonių jis mato dvi. Kokios jos, ministras neatskleidė.
Viešojoje erdvėje šiuo klausimu nuolatos linksniuojamas įmonės „Gargždų geležinkelis“ vardas, tačiau jos atstovai žiniasklaidai yra sakę, kad sklandžiai perimti trąšų tranzitą iš Baltarusijos trukdytų šiuo metu egzistuojantys infrastruktūriniai apribojimai.
„Mes kalbame apie alternatyvius vežėjus, bet yra ekspeditoriai ir daugybė kitų juridinių asmenų, kurie gali užsakyti vežimus, o teisinė bazė Europos yra tokia, kad geležinkeliai yra kaip keliai – kas gali, tas ir važiuoja“, – komentavo M.Skuodis.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS anksčiau sakė, kad privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais atmeta galimybę vežti krovinius, jei geležinkeliai nutrauktų sutartį su „Belaruskalij“ ir nebevežtų trąšų nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.
Jis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą iš „Lietuvos geležinkelių“ kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.
Neinformuoti apie sutarties pakeitimus „Lietuvos geležinkeliams“ rekomendavo teisininkai
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija gruodžio 21 dieną paskelbė, kad 2018 metų „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis, taip pat 2021 metų spalį pasirašyti jos pakeitimai neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Komentuodamas šį aspektą susisiekimo ministras teigė, kad pats tuo metu nebuvo perskaitęs visos sutarties, o ministerijos deleguoti du „Lietuvos geležinkelių“ valdybos nariai to irgi neakcentavo.
M.Skuodis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ teisininkai argumentavo, jog dėl minėto sutarties keitimo į komisiją kreiptis nereikia.
„Kitų teisininkų nuomonė yra kita. Tai turėjo būti padaryta. Ar tai [padaryta] specialiai – manau, kad tai netyčia buvo nepadaryta, vadovaujantis neteisingu išaiškinimu“, – sakė ministras.
Tai, kad dėl sutarties pakeitimo kreiptis į komisiją nereikia, sakė ir laikinasis „Lietuvos geležinkelių“ laikinasis vadovas Egidijus Lazauskas. Anot jo, taip patarė bendrovės samdyti teisininkai.
Sutarties pakeitimai, anot jo, buvo atlikti vertinant pajamas, kurių bendrovė galėtų netekti už atliktą darbą. Jų dydis galėjo siekti 6-7 mln. eurų.
„Už suteiktas paslaugas apmokama vėliau ir po gruodžio 8 d. mes negalėtume gauti už visą lapkritį atliktą darbą pinigų. Vertinome šią riziką kaip potencialų nuostolį“, – sakė jis.
Vadovas negalėjo pasakyti, ar toks sprendimas buvo teisingas, ir kartojo, kad šią situaciją dar aiškinsis. Jis neatskleidė, kokiai įmonei atstovavo minėti teisininkai, tačiau atmetė galimybę, kad jie galėjo būti susiję su „Belaruskalij“.
L.Kasčiūnas: „Lietuvos geležinkeliai“ – priklausomi nuo „Belaruskalij“
Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad „Lietuvos geležinkelių“ elgesys parodė pernelyg didelę įmonės priklausomybę nuo kontrakto su „Belaruskalij“ dėl šios trąšų gamybos milžinės tranzito.
„Kai kurie „Lietuvos geležinkelių“ veikimo algoritmai liudijo, matyt, pernelyg didelę tuometinės kompanijos jau galbūt ir priklausomybę nuo šio kontrakto“, – teigė jis žurnalistams po bendro NSGK ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito.
„Tam tikri veiksmai buvo daromi, kad iš esmės gal ne tiek išvengti sankcijų, bet kad jas šiek tiek atitolinti, tą patį efektą, čia kalbame apie tuos avansinius mokėjimus“, – pridūrė jis.
L.Kasčiūnas sako, jog „verta kelti klausimą, kiek valstybinė įmonė turi turėti priklausomybės nuo tokios valstybės, kaip Baltarusija“.
„Tokie kontraktai pelningumui turėjo pasitarnauti, bet šalia to yra nacionalinis saugumas – turi įvertinti, su kuo tu darai kontraktą ir kaip vertini pakeitimus“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis „Belaruskalij“ niekada nebuvo tikrinama vyriausybinėje komisijoje: „Pati įmonė nejautė pareigos, kuri kyla iš įstatymo, pati kreiptis pasitikinti“.
L.Kasčiūnas taip pat atmetė opozicijos siūlymą kurti specialią komisiją ir toliau tirti trąšų tranzitą per Lietuvą įvedus JAV sankcijas „Belaruskalij“: „Parlamentinės kontrolės užtenka“.
Tuo tarpu NSGK dirbantys opozicijai priklausantys parlamentarai sako, kad specialus tyrimas vis tik yra reikalingas.
Vyriausybėje – galutinis sprendimas dėl grėsmės saugumui
Trečiaidienį „Belaruskalij“ tranzito klausimą nuo 14 valandos svarstys ir Vyriausybė.
Ketvirtadienį sueina terminas, kada Ministrų kabinetas turi apsvarstyti gruodį priimtą vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp geležinkelių ir Baltarusijos trąšų milžinės neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Jei Vyriausybė galutinai pripažins šią išvadą, tai taps pagrindu nutraukti „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartį.
Kitame komitetų posėdyje bus aptarti ekonominiai sutarties aspektai – Lietuvos ir Lietuvos geležinkelių netesybų, praradimų mastas, jeigu tranzitas būtų sustabdytas.
