Pasak viceministro, šis vasaros skrydžių sezonas tikrai nebus prastesnis negu pernykštis – bus skrendama ir į Kutaisį, Kofu, Larnaką. „Iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti 51 miestą 26 šalyse“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ kalbėjo A.Šliupas.
– Koks bus skrydžių sezonas vasarą? Ar nebus prastesnis negu ankstesni?
– Tikrai ne. Vasaros sezonui prasidėjus visuose trijuose Lietuvos oro uostuose skrydžius vykdys 21 kompanija netgi 63 kryptimis. Tad iš Lietuvos oro uostų bus galima pasiekti 51 miestą 26 šalyse.
– Mes kalbame apie Vilnių, Kauną ir Palangą?
– Taip.
– Kokių naujų skrydžių krypčių atsirado?
– Pradėkime nuo Vilniaus. „Wizz Air“ dar pernai paskelbė, kad nuo ateinančio pirmadienio (kovo 31 d.) pradės vykdyti skrydžius į Kutaisį Gruzijoje, netoli Tbilisio miesto. Nuo birželio bus skrydžiai į Kofu salą Graikijoje ir Larnakos oro uostą Kipre. Labai džiugi naujiena, kad aviakompanija SAS, ilgalaikis Vilniaus ir Palangos oro uostų partneris, didina savaitinių skrydžių skaičių – iš Vilniaus oro uosto į Stokholmą bus skrendama net iki 15 kartų per savaitę. Ta pačia kryptimi pradės skraidyti ir „Norwegian“.
– Ar bus tiek skrendančių į Stokholmą?
– Aviakompanija SAS labai kruopščiai ir atsargiai vertina naujus maršrutus, startas pasiteisino ir jie mato plėtrą, nes keliaujančių skaičius didėja. Šis padidėjimas susijęs ir su tikėtinais Švedijos turistų srautais į Lietuvą, taip pat didinamas šio maršruto patrauklumas verslui.
– Kaip suprantu, yra ir praradimų. Kodėl kol kas nebus skrydžio į Dubajų?
– Viskam turi būti savas laikas. Turbūt dar aplinkybės nesusidėjo taip, kad tai atsirastų. Bet jis tikrai yra sąraše ir tuo klausimu dirbama.
Norėčiau akcentuoti Kauno oro uosto pasiūlą saulės mėgėjams: populiarių vasaros krypčių sąrašą „Ryanair“ papildė naujomis tiesioginėmis kryptimis į Komisą Sicilijoje ir Vakarų Airijoje esantį miestą Noką.
– Ar atsirado naujų oro bendrovių?
– Naujų bendrovių neatsirado, bet norėčiau akcentuoti Kauno oro uosto pasiūlą saulės mėgėjams: populiarių vasaros krypčių sąrašą „Ryanair“ papildė naujomis tiesioginėmis kryptimis į Komisą Sicilijoje ir Vakarų Airijoje esantį miestą Noką. Be to, iš Kauno dar bus galima pasiekti ir tokius vasaros kurortus, kaip Kipras, Malta, Maljorka, Alikantė, Kaljaris, Trapanis, Kosas bei Rodas. Tai tikrai didžiausias reguliarių skrydžių į saulėtus kraštus pasiūlymas visame Baltijos regione.
– Ar galima sakyti, kad didžiąją dalį skrydžių vasaros tinklelyje sudaro skrydžiai į kurortus?
– Tai nėra didžiausia dalis, jei vertinsime keleivių srautą. Skrydžiai bus vykdomi du tris kartus per savaitę. Bet jie pritaikyti prie to laikotarpio, kai lietuviai mėgsta ilsėtis šiltuosiuose kraštuose.
– Kaip keičiasi keleivių srautai? Auga?
– Be abejo, auga. Šiais metais visuose trijuose Lietuvos oro uostuose mes irgi planuojame bendrą augimą. Norėčiau akcentuoti Palangos oro uostą – kompanija „RusLine“ piko laikotarpiu planuoja dvigubinti skrydžių dažnį į Maskvą. Tai ypač aktualu mūsų vasaros kurortams.
– Ar dėl karinio konflikto Ukrainoje nėra problemų su skrydžiais į Rusiją ir Ukrainą?
– Konfliktai konfliktais, bet žmonės mėgsta pailsėti. Ir bent jau tiesiogiai nematome, kad tai yra ar bus susiję.
– Vilniaus oro uosto direktorius, duodamas interviu „Lietuvos rytui“, sakė, kad šią vasarą daugiausia praradimų susiję su konfliktu Rytuose, įtampa veikia derybas su Kazachstanu, kitomis šalimis. Ką Jūs apie tai galėtumėte pasakyti?
– Šiuo atveju šiek tiek tiesos gal ir yra, bet manau, kad bet kuriuo atveju (ypač jei žiūrime į Kazachstano ar tolimesnes rinkas) viskas labiau orientuota į vieno ar kito maršruto potencialą. Manau, kad labiausiai vadovaujamasi ekonominiais kriterijais.
Žinoma, oro uostams bus duodama tam tikra laisvė patiems realizuoti savo komercinius tikslus ir išsaugoti identitetą bendrame oro uostų kontekste.
– Kam reikia sujungti visus tris Lietuvos oro uostus?
– Visus tris oro uostus, mūsų manymu, tikrai reikia valdyti centralizuotai, kad būtų įgyvendinta bendra visų Lietuvos oro uostų plėtros strategija ir konsoliduotai laikomasi tikslų siekiant bendro rezultato. Žinoma, oro uostams bus duodama tam tikra laisvė patiems realizuoti savo komercinius tikslus ir išsaugoti identitetą bendrame oro uostų kontekste.
– Ar dėl to keisis oro uostų vadovai?
– Iš esmės mes dabar jau turime susiformavusią komandą. Dabar iš vidinių resursų bandome identifikuoti pačius stipriausius žmones, juos motyvuojame ir suteikiame jiems atsakomybę bei galimybę augti. Kadangi reorganizacija vyksta prijungiant du oro uostus prie Vilniaus oro uosto, pastarojo vadovas lieka tas pats, tik jis bus atsakingas už visus tris oro uostus.
