„Oro bendrovės ir oro uostai yra pasiruošę skrydžių atstatymui ir laukia momento, kai aplinkybės leis tai padaryti. Aviacija vis dar yra nuosmukyje, Europos kontekste vykdoma tik iki 20 proc. skrydžių“, – sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
2020 m. Lietuvos oro uostų srautai ženkliai krito, keleivių skaičius sumažėjo 72 proc., skrydžių skaičius krito 50 proc. Tiesa, šalies oro uostuose perkrauta daugiau krovinių, šis rodiklis kilo 16 proc. Lietuvoje veikiančių oro bendrovių skaičius išliko stabilus.
Krypčių skaičius sumažėjo 22 proc., tačiau šis rodiklis Lietuvos oro uostų vertinamas pakankamai pozityviai, nes kritimas nebuvo toks didelis kaip kai kuriose Europos šalyse. Be to, pačios bendrovės metų eigoje stengėsi siūlyti kuo daugiau skrydžių.
A.Stikliūnas pažymėjo, kad šiandien egzistuoja aukšta poilsinio ir emigracinio segmento kelionių paklausa. Būtent tokių skrydžių paklausa ir atsistatys greičiausiai. Tuo tarpu verslo kelionių segmentas atsistatyti turėtų tik šį rudenį.
„Kritinės kryptys yra svarbios skirtingiems segmentams ir jų poreikis yra aukštame lygyje. Šiandien skrydžių į Frankfurtą užimtumas viršija 85 proc. Paklausa yra, bet aplinkybės įtemptos. Dalis keleivių aktyviai ieško galimybių kaip skristi, ypač atostogų keliautojų segmente“, – teigė jis.
Nepaisant pokyčių dėl pandemijos, krypčių poreikis Lietuvoje išliko toks pat – 2020 m. populiariausių krypčių dešimtukas buvo beveik toks pat kaip ir 2019 m.
Rengiasi finansiškai palaikyti Lietuvos pasiekiamumą oru
Pagal pesimistiškiausią prognozę, 2022 m. bus atkurta bent 75 proc. keleivių srauto. 2022-2023 m. pagal optimistiškiausią scenarijų Lietuva galėtų pasiekti 2019 m. lygį, pesimistiškiausiu scenarijumi tai bus įgyvendinta 2024-2025 m.
„Mes kaip organizacija konkuruojame su 600 Europos oro uostų. Bendrovės pasirinkimo tikrai turi ir jos gali nusistatyti savo prioritetus. Esame susidėlioję savo strategiją kaip skatinti skrydžius į Lietuvą ir iš jos“, – sakė A.Stikliūnas.
Lietuvos oro uostų strategijoje numatoma atkurti arba užtikrinti skrydžius strateginėmis Lietuvai oro kryptimis. Susisiekimas turėtų būti išlaikomas su Amsterdamo, Barselonos, Berlyno, Briuselio, Dublino, Frankfurto, Kijevo, Kopenhagos, Londono, Madrido, Maskvos, Milano, Miuncheno, Paryžiaus, Rygos, Stambulo, Stokholmo, Talino, Tel Avivo ir Vienos oro uostais.
Šiais metais siekiama iki 50 proc. įprasto keleivių srauto atkūrimo. Balandžio mėnesį iš Lietuvos oro uostų bus galima skristi 38 kryptimis, gegužės mėnesį tikimasi šį skaičių padidinti dar iki 70, tuo atveju, jei pandeminė situacija nepablogės.
Iki metų pabaigos norima keleiviams pasiūlyti 82 kryptis. 2021 m. Lietuvos oro uostuose planuojama pervežti 2,7 mln. keleivių bei atlikti 30 tūkst. skrydžių.
„2021 m. mes, kaip organizacija, esame numatę investuoti daugiau nei 5 mln. eurų, siekiant atkurti skrydžius ir didinti pasiekiamumą. Esame įtraukę ir savo partnerius, kurie yra numatę tiesioginį biudžetą pasiekiamumo atstatymui į strategiškai svarbias kryptis“, – teigė A.Stikliūnas.
Susisiekimo ministerija tam yra numačiusi 1 mln. biudžetą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs finansavimą Vilniaus-Londono Sičio krypčiai.
Bendras skatinimo portfelis, skirtas skrydžių pasiekiamumo atkūrimui, sudarys daugiau nei 10 mln. eurų.
Mažiausiai dvi naujos kryptys – į Graikiją ir į JK
A.Stikliūno teigimu, vasarą ir rudenį galima tikėtis naujų krypčių.
„Tai nauja realybė ir ne visos kryptys bus tos pačios, kokius buvo prieš pandemiją. Kalbant apie vežėjus, „Austrian Airlines“ aviakompanija šiais metais neplanuoja vykdyti skrydžių į Vieną, kadangi ji priklauso „Lufthansa“ grupei ir šios grupės prioritetai yra kiti. Tačiau skrydžus į Vieną planuoja vykdyti „Ryanair“, – sakė A.Stikliūnas.
Jis teigė, kad jau yra paskelbta du nauji maršrutai. Vilniaus oro uostui bus pasiūlyta „Wizzair“ aptarnaujama kryptis į Santorinio salą Graikijoje, o iš Kauno tarptautinio oro uosto bus galima skraidyti į Liverpulį Jungtinėje Karalystėje. Šiuos skrydžius vykdys „Ryanair“.
Kalbėdamas apie bilietų kainų tendencijas, Lietuvos oro uostų atstovas sakė, kad pigių kelionių bilietų tikėtis galima, tačiau nereikėtų manyti, kad visų maršrutų kainos bus žemos. „Kai kur jau dabar egzistuoja paklausa ir užimtumas yra nemažas. Emigrantinės kryptys ir iki pandemijos demonstravo aukštesnį kainų lygį, jis turėtų būti didesnis ir šią vasarą, jeigu bus kelionių galimybė“, – sakė A.Stikliūnas.
Jis pat pabrėžė, kad įvežtiniai COVID-19 atvejai oro transportu statistiškai sudaro mažą dalį, todėl maža tikimybė, kad Lietuvoje šiuo metu plintančios naujos koronaviruso atmainos į šalį buvo įvežtos lėktuvais.
