Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Talino bandymas: kas atsitinka miestui pasiūlius nemokamą viešąjį transportą?

2013 m. Estijos sostinei Talinui pradėjus siūlyti nemokamą viešąjį miesto transportą registruotiems gyventojams, ši transporto rūšis per metus pradėjo atnešti po 20 mln. Eur pelno. Tačiau, ar tokia schema padėjo sumažinti transporto spūsčių ir ar žmonėms sutaupė pinigų, aiškinasi laikraštis „The Guardian“.
Tramvajus Taline
Tramvajus Taline / 123rf nuotrauka

Talinas nemokamą viešąjį transportą mieste gyvenamąją vietą registravusiems asmenims pradėjo siūlyti 2013 m. pradžioje, po to, kai tuometis meras Edgaras Savisaaras surengė referendumą minėtuoju klausimu. Oponentai tuomet jį smarkiai kritikavo, sakydami, kad miesto finansai nemokamo viešojo transporto leisti negali.

Šiandien Talino valdžia tikina, kad nemokamas viešasis transportas kasmet atneša po 20 mln. Eur pelno.

Šiandien Talino valdžia tikina, kad nemokamas viešasis transportas kasmet atneša po 20 mln. Eur pelno.

Norėdamas nemokamai naudotis Talino autobusais, troleibusais, tramvajais ir traukiniais asmuo privalo būti registruotas mieste, o tai reiškia, kad kasmet miesto iždas gauna 1000 Eur siekiančią pajamų mokesčio dalį.

Talino gyventojai privalo tik nusipirkti 2 Eur kainuojančią „žaliąją kortelę“ kelionėms viešuoju transportu.

Nuo tada, kai buvo pradėtos siūlyti nemokamos viešojo transporto paslaugos, Taline papildomai prisiregistravo 25 tūkst. asmenų. Tačiau kuo daugiau pinigų tenka Talino savivaldybei, tuo mažiau jų lieka kitiems šalies regionams. Taigi, centrinė šalies valdžia ir Talino savivaldybė į susiklosčiusią situaciją žvelgia visiškai kitaip.

Nemokamo Talino viešojo transporto projekto atstovas Allansas Alakula teigia, kad šios programos tikslai buvo keli, bet svarbiausi – naštos miesto keliams ir miestiečių piniginėms sumažinimas.

Kuomet Talinas dar tik rengėsi įgyvendinti šį projektą, nemokamą transportą siūlančių miestų Europoje buvo vos keli – Obanė netoli Marselio ir Haseltas Belgijoje. Tiesa, pastarasis po šešiolika metų trukusios nemokamo transporto programos, jos atsisakė dėl finansinių priežasčių.

123rf nuotrauka/Bilietų žymėjimo sistema Talino viešajame transporte
123rf nuotrauka/Bilietų žymėjimo sistema Talino viešajame transporte

Dabar, po sėkmingos Talino patirties, nemokamu viešuoju transportu domisi įvairūs pasaulio didmiesčiai – nuo Kinijos miesto Čengdu iki Rumunijos sostinės Bukarešto.

Naujausios apklausos rodo, kad nemokamo miesto transporto sistemą Taline palaiko beveik 90 proc. gyventojų.

Kaip teigia Nyderlanduose įsikūrusios Delfto technologijų universiteto profesorius Odedas Catsas, atsiradus nemokamam viešajam transportui žmonių, besinaudojančių juo, skaičius išaugo 8 proc. Tiesa, per tą patį laikotarpį vidutinė kelionės automobiliu trukmė išaugo 31 proc. , o tai reiškia išaugusį, o ne sumažėjusį automobilių skaičių.

Be to, jis pridūrė, kad daug efektyviau su automobilių naudojimu miesto ribose galima kovoti didinant stovėjimo aikštelių įkainius bei kitus mokesčius, be to, populiarinant važinėjimą dviračiais.

Maža to, O.Catsas tvirtina, kad naujoji sistema padidino tik žemas pajamas gaunančių arba visai nedirbančių Talino gyventojų mobilumą, tačiau duomenų, kad išaugo pastarųjų asmenų įsidarbinimo galimybės, nėra.

Dar viena nemokamo viešojo transporto sistemos rizika yra susijusi su galimai ateityje sumažėsiančiomis investicijomis į transporto infrastruktūrą.

Tačiau A.Alakula dėl nemokamų miestų autobusų, troleibusų ir tramvajų ateities nusiteikęs teigiamai bei priduria, kad dalis surinktų pinigų jau net nukreipta į transporto sistemos plėtrą.

„Planuojame statyti tramvajaus liniją iki oro uosto, su kuria iki ten bus galima nusigauti per 15 minučių“, – patikina A.Alakula.​

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos