Tapti traukinių iš Kinijos tranzito šalimi Lietuvai sekasi sunkiai

Pernai birželį į Lietuvą atvažiavus pirmajam tranzitiniam traukiniui iš Kinijos, „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė besitikintys pritraukti ir daugiau krovinių iš Azijos. Buvo planuojama, kad 2017-aisiais į Lietuvą iš Kinijos atvyks 15–20 traukinių.

Tačiau pernai iš numatytų 2,5 tūkst. traukinių Lietuvą pasiekė ne 15–20, o tik penki.

„Siekiame kuo daugiau krovinių, vežamų iš Kinijos į Europą, nukreipti per Lietuvą. Esame puikioje geografinėje padėtyje ir savo partneriams galime suteikti unikalią galimybę pasinaudoti Europos geležinkelio koridoriumi. Augantis krovinių iš Kinijos srautas atveria naujas galimybes ir „Lietuvos geležinkeliams“, – tuomet pranešime spaudai teigė „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Gerimantas Bakanas.

Traukinių srautas iš Kinijos į Europą – didelis bei turintis spartaus augimo potencialą, todėl 15–20 traukinių neatrodė nerealus skaičius. Vien 2016 metais iš Kinijos į Europą važiavo 1,7 tūkst. traukinių, buvo numatoma, kad 2017 metais jų skaičius turėtų išaugti iki 2,5 tūkst., o 2025 metais – iki 5 tūkst. Tačiau pernai iš numatytų 2,5 tūkst. traukinių Lietuvą pasiekė ne 15–20, o tik penki.

D.Jurevičiaus teigimu, padėtis po truputį keičiasi: „Iki 2017 metų per Lietuvą pervažiavo tik keli traukiniai iš Kinijos, jie buvo nereguliarūs. 2017 metais situacija pradėjo keistis – „Lietuvos geležinkeliai“ siekia, kad krovininiai traukiniai per Lietuvą važiuotų reguliariai.

Tam reikia susitarti su partneriais, įtikinti juos savo privalumais. Šis procesas imlus laikui, tad iki praėjusių metų pabaigos pavyko užsitikrinti penkis „kiniškus“ traukinius. „Lietuvos geležinkeliai“ šia kryptimi dirba toliau, todėl tikimės ateityje išnaudoti Kinijos krovinių potencialą.“

R.Sinkevičius: reikia kuo daugiau tarpvalstybinių ir asmeninių ryšių

Buvęs susisiekimo ministras, Socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys R.Sinkevičius pažymi, kad Klaipėdos uostas konkuruoja su Gdansku ir Ryga, todėl čia reikalingos ir politinės pastangos.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimantas Sinkevičius

„Politinių pastangų Algirdo Butkevičiaus vyriausybėje buvo tikrai daug – daug kartų susitikta su premjeru, mano susitikimų su Kinijos transporto ministru buvo ne vienas. Reikia įrodinėti savo privalumus – kuo Klaipėda geresnė už Rygą arba Gdanską.

Kuo daugiau tarpvalstybinių, asmeninių ryšių, tuo didesnė tikimybė, kad kroviniai pasuks per Lietuvos teritoriją. Kinija juk stato „GreatStone“ industrinį parką prie Minsko. Taigi egzistuoja labai didelis potencialas, nes artimiausias kelias toms prekėms į keliauti kitas šalis – per Klaipėdos uostą“, – kalba R.Sinkevičius.

Pašnekovas taip pat pažymi, kad Kinija norėtų investuoti Lietuvoje į giluminį uostą, tačiau Lietuva nėra parengusi tam reikalingos teisinės bazės.

„Nors esu girdėjęs, kad premjeras yra linkęs spręsti šiuos klausimus. Nemaišytų Kinijos kompanijai suteikti vilčių, kad ji galės dalyvauti giluminio uosto statybos konkurse ir čia investuoti. Reikia daug darbo ir bendrų pastangų.

Taip pat reikia vystyti santykius ir su Kazachstanu, nes jis ribojasi su Kinija“, – sako R.Sinkevičius.

Teigia tęsiantys praėjusios vyriausybės darbus

Susisiekimo ministerijos atstovai teigia, kad, pradėjus dirbti naujai šalies vyriausybei, transporto srityje toliau intensyviai bendradarbiaujama su Kinija.

„Lietuva palaiko Kinijos „Naujojo Šilko kelio“ / „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvą ir siekia tapti svarbia jos ekonominio bendradarbiavimo partnere. Stiprinami dvišaliai Lietuvos ir Kinijos ryšiai, taip pat dirbama pagal 2012 metais Kinijos inicijuotą tarptautinį formatą „Kinija+16“, skirtą Kinijos bendradarbiavimui su Vidurio ir Rytų Europos šalimis plėtoti.

Pernai gegužę susisiekimo ministras Rokas Masiulis ir jį lydinti verslo delegacija lankėsi Pekine vykusiame tarptautiniame forume „Viena juosta, vienas kelias“, taip pat susitiko su Kinijos transporto ministru Li Xiaopengu, Kinijos nacionalinės plėtros ir reformų komisijos bei įmonių vadovais. Praėjusių metų lapkritį Budapešte vykusiame „Kinija+16“ ministrų pirmininkų susitikime pasirašytas Lietuvos ir Kinijos vyriausybių susitarimo memorandumas dėl bendradarbiavimo pagal „Šilko ekonominės juostos“ ir XXI a. „Šilko kelio“ jūra iniciatyvą“, – laiške LRT.lt rašo Susisiekimo ministerijos atstovai.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Rokas Masiulis

Šių metų gegužę Lietuvos transporto įmonės planuoja dalyvauti didžiausioje tarptautinėje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China“ Šanchajuje. Jos metu, kaip praneša Susisiekimo ministerija, bus suorganizuotas verslo forumas, kuriame bus pristatytas Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus potencialas bei didžiausi transporto infrastruktūros projektai, kurių įgyvendinimui ir tolimesnei plėtrai ieškoma potencialių investuotojų ir partnerių.

„Aktyviai bendradarbiaujant su Kinijos valstybinėmis institucijomis, prisidedant prie Kinijos inicijuotų regioninio bendradarbiavimo formatų ir dalyvaujant verslo renginiuose siekiama tapti Kinijos „Šilko kelio“ ekonominio bendradarbiavimo partneriu. Lietuvai svarbu pritraukti kuo daugiau Kinijos krovinių, kurie tranzitu būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis. Susisiekimo ministerija rengia susitikimus su Kinijos ir kitų šalių (Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos, ES) valstybės institucijų ir įmonių atstovais, derina krovinių vežimo sąlygas“, – tikina ministerijos atstovai.