Akimirką tai buvo tiesa, tačiau į palyginimą su Pekinu netrukus atsakė piktdžiugiška Kinijos žiniasklaida, rašo naujienų portalas salon.com.
Kai užterštumą nusako frazė „blogiau nei Pekine“, nėra ko džiūgauti. Praėjusį savaitgalį Paryžiuje oro kokybė buvo prasčiausia per du dešimtmečius – oro kokybės indeksas pasiekė 180. Šis skaičius daugiau nei dvigubai viršijo normą, nekenkiančią žmogaus sveikatai. Tuo metu Pekino rekordas yra 500, pasiektas praėjusių metų sausį.
Paryžiečiai turėtų kosėti ir dūsti, o Pekinas aprašomas kaip netinkamas žmonėms gyventi miestas. Tačiau, palyginti su kitais miestais, Paryžius ir Pekinas laikosi tiesiog puikiai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 18 iš 20 labiausiai užterštų miestų yra Indijoje, Pakistane ir Irane. Kiti du miestai – Mongolijoje ir Botsvanoje. Pekinas vos patenka į 50-tuką, o Paryžius – net keliais šimtais vietų žemiau sąraše.
Jeigu tokia krizė pasikartos Vakaruose ir tai taps išsivysčiusio pasaulio krize, miestai turės rinktis tarp nepakeliamos taršos ir didelių pramonės ir transporto apribojimų.
Nėra labai tikslinga lyginti individualius miestus, tačiau iš užterštų miestų sąrašo akivaizdu, kad tarša tapo trečiojo pasaulio epidemija. Prognozuojama, kad Afrika iki 2030 metų bus atsakinga už pusę pasaulio taršos.
Pirmadienį, kai Paryžiuje važinėti negalėjo automobiliai, kurių numeriai baigėsi nelyginiu skaičiumi, mieste tarša buvo mažesnė negu Naujajame Delyje. Praėjusios savaitės oro taršos krizė Paryžiuje prilygsta Naujojo Delio kasdienybei.
Nepaisant to, kad kiti miestai gyvena prastesnėmis sąlygomis, Paryžiaus krize susirūpino Prancūzijos valdžia. Pirmą kartą nuo 1997 metų Paryžiuje eismas sumažėjo dėl keičiamų maršrutų – Paryžiaus taršą matuojančios agentūros „AirParif“ teigimu, tai turi akivaizdų poveikį taršai. Paryžiuje taršos krizė sutapo su mero rinkimais, kuriuose favoritas kandidatas siekia palaipsniui visiškai atsisakyti dyzelino (dyzelinas, palyginti su gazolinu, Prancūzijoje yra subsidijuojamas ir jį naudoja daugiau nei pusė Prancūzijos automobilių).
Smogo koncentraciją Paryžiuje lėmė neįprastai švelni žiema Europoje. Manoma, kad tokios taršos krizės gali pasikartoti, keičiantis klimatui. Praėjusį ketvirtadienį Londone oro kokybės indeksas pakilo iki 160 – ne taip toli nuo Paryžiaus indekso.
Jeigu tokia krizė pasikartos Vakaruose ir tai taps išsivysčiusio pasaulio krize, miestai turės rinktis tarp nepakeliamos taršos ir didelių pramonės ir transporto apribojimų.
