Ministerija siūlo keisti prioriteto taisykles ir nustatyti, kad pajėgumai būtų skiriami pareiškėjui, kuris mokėtų didesnį užmokestį už minimalųjį prieigos prie infrastruktūros paketą konkrečiame maršrute. Vis dėlto taryba abejoja, ar taip ir toliau nebus sudaromos diskriminacinės sąlygos potencialiems bei naujiems rinkos dalyviams.
„Pavyzdžiui, potencialus ar naujas rinkos dalyvis, tikėtina, turės galimybę užsakyti mažiau pajėgumų dėl turimų mažesnių traukos riedmenų ar mašinistų resursų (ir atitinkamai sumokėti mažesnį užmokestį) nei jau rinkoje įsitvirtinęs ūkio subjektas net ir konkretaus maršruto atžvilgiu“, – pranešime nurodė taryba.
Ji siūlo atsisakyti prioriteto taisyklės dėl mokėtino užmokesčio. Tuo atveju, jei pritaikius visus prioritetus vis dar būtų neįmanoma nustatyti laimėjusio vežėjo, pajėgumus perpildytoje dalyje siūloma skirstyti taikant proporcingumo principą.
„Priklausomai nuo pareiškėjų prašomų pajėgumų, jie būtų skiriami proporcingai, tokiu būdu sudarant galimybę jų gauti ir naujiems bei potencialiems rinkos dalyviams, kurie dar neturi finansinių galimybių pajėgumų užsakymų skaičiumi konkuruoti su rinkoje jau įsitvirtinusiu ūkio subjektu“, – rašoma tarybos vertinime.
Pernai taryba pradėjo tyrimą dėl ministerijos sprendimų, susijusių su geležinkelių sistemos infrastruktūros naudojimu perpildytose atkarpose, kilus įtarimų, kad yra ribojama konkurencija Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje.
Dar 2020 metais taryba atkreipė ministerijos dėmesį, jog turėtų būti užtikrinama, kad prioritetai dirbtinai neribotų galimybės suteikti pajėgumų kuo daugiau rinkoje veikiančių ūkio subjektų.
Anot tarybos, konkurencijos svarba taps dar aktualesnė įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą, kuriuo siekiama sujungti Baltijos šalių geležinkelius su Vakarų Europa.
Europos Komisija pernai gegužę pradėjo pažeidimo procedūrą dėl Lietuvos geležinkelių pajėgumų skirstymo. Ji teigė, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, pagal kurią prioritetas teikiamas keleivių vežimo arba daugiau krovinių vežančioms įmonėms, yra diskriminacinė ir ji sudaro palankesnes sąlygas rinkoje įsitvirtinusiai geležinkelio įmonei.
Skirstant pervežimų geležinkeliais pajėgumus perpildytuose ruožuose, pagal prioriteto taisyklę jie suteikiami „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms „LG Cargo“ ir „LG keleiviams“, o geležinkelių infrastruktūros valdytoja yra „LTG Infra“.
2020 metų kovą skundą dėl geležinkelio pajėgumų skirstymo tvarkos EK pateikė verslininko Igorio Udovickio valdoma bendrovė „Gargždų geležinkelis“. Bendrovė, teikianti manevravimo paslaugas Klaipėdos uoste, kelerius metus negauna leidimo vežti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos.
Vis dėlto pernai lapkritį „LTG Infra“ pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų tiek „Gargždų geležinkeliui“, tiek kitai privačiai krovinių vežimo bendrovei „LGC Cargo“. Kaip ir anksčiau, visus pajėgumus gavo „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „LTG Link“, „LTG Cargo“. Vis dėlto abiejų įmonių vadovai BNS sakė negavę visų prašytų pajėgumų.
