Vilniaus apygardos teismas spalio 12 dieną netenkino bendrovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant konkursą ir uždraudžiant direkcijai pasirašyti sutartį su jo laimėtoja bendrove „Plentprojektas“.
„Ieškovas („Kelprojektas“ – BNS) neįrodė, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Priešingai, pritaikius priemones, būtų pažeisti ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principai“, – rašoma teismo nutartyje.
„Kelprojektas“ taip pat reikalauja, kad LAKD leistų jai susipažinti su „Plentprojekto“ konkursui pateiktais dokumentais ir įsitikinti, ar jie atitinka konkurso reikalavimus.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Konkurso sąlygose nurodoma, jog jo laimėtojas už maždaug 629 tūkst. eurų parengs 57 kilometrų ilgio „Via Balticos“ ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos plėtros galimybių studiją.
Lietuva „Via Balticos“ ruožą iki Latvijos sienos yra išplatinusi nuo dviejų iki trijų juostų, kur vidurinė skirta lenkimui (vadinamoji sistema 2 plius), tačiau dar yra ruožų, kuriuos reikėtų sutvarkyti.
Anksčiau skelbta, kad „Via Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Panevėžio ir nuo Panevėžio iki pasienio su Latvija tikimasi suremontuoti iki 2021 metų.
„Via Baltica“ transporto koridorius sutampa su tarptautinio greitkelio E67 ruožu nuo Varšuvos iki Talino. Kelias eina nuo Prahos per Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Rygą, Taliną ir keltu iki Helsinkio.
2023 metais numatoma pradėti 40 kilometrų „Via Balticos“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstrukciją. Šiam apie 300 mln. eurų vertės projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.
Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai.
