„Tuo metu reikėjo gelbėti žmones, įmonę, buvo ne vien Rengės problema, reikėjo išgyventi“, – BNS sakė S.Dailydka.
Jis pridūrė, kad tam nebuvo skirta lėšų, nes „reikėjo susimažinti atlyginimus“.
„Mes per krizę negalėjome atstatyti ir tą turėjo finansuoti valstybė, ne pati įmonė iš savo lėšų. (...) Mes ruošėmės atstatyti iš naudotų medžiagų, bet, deja, krizė, pinigų nebuvo, reikėjo susimažinti atlyginimus ir priėmėme tokius sprendimus“, – sakė jis. S.Dailydka nemano, kad „Lietuvos geležinkeliai“ padarė nusikaltimą.
Ar tikrai nebuvo lėšų remontui?
Ar tiesa, kad „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo lėšų Rengės ruožo atstatymui? Ar iš tiesų tik finansų trūkumas sutrukdė atstatyti ruožą? Ar tikrai reikėjo susimažinti atlyginimus?
15min surinkti faktai iš to meto informacijos, taip pat „Lietuvos geležinkelių“ finansinės ataskaitos ir rinkos ekspertų pastebėjimai verčia abejoti S.Dailydkos nuoširdumu.
19 kilometrų geležinkelio ruožas buvo išardytas 2008 metais, dėl, kaip tuo metu skelbta, kritinės būklės. Oficialiai remontas prasidėjo tų metų rugsėjo 2 dieną, nuardyti ir išvežti ne tik bėgiai, bet ir pabėgiai. Per mėnesį ruožas buvo visiškai išardytas, o šiam darbui reikėjo ir žmonių, ir finansų.
Beje, tuometiniai „Mažeikių naftos“ atstovai spaudai teigė, kad dar rugsėjo 2 dieną buvo numatytas sąstatas tuo ruožu, tačiau naktį arba anksti ryte bėgiai buvo skubiai pradėti ardyti. Dėl to „Orlen Lietuva“ savo produkciją į Latviją turėjo gabenti 118 kilometrų ilgesniu keliu per Lietuvą.
2011 metais finansavimą skyrė ES?
2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų (11,8 mln. eurų) Rengės ruožo į Latviją remontui. Tai buvo paskelbta viešai, informacija buvo skirta žiniasklaidai. Praėjusį pirmadienį S.Dailydka teigė, kad Rengės ruožo atstatymui reikėjo 27–30 milijonų eurų.
Ir tai ne vienintelis skirtumas tarp to, ką S.Dailydka kalbėjo tuo metu, ir ką teigia dabar.
„Buvome padarę projektą ir studijas, bet, deja, nebuvo skirta tam lėšų“, – pirmadienį apie Rengės ruožo atstatymą kalbėjo S.Dailydka.
Tačiau visiškai priešingą informaciją jis skleidė prieš šešerius metus. 2011 metų sausį tuometinis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S.Dailydka „Verslo žinioms“ teigė, kad „ruožo rekonstravimo darbai vyksta pagal grafiką“, ir net atskleidė finansavimo šaltinius.
Pasak S.Dailydkos, Rengės ruožo atstatymo projekto vertė siekia 41 mln. litų. O ES parama šiam projektui sieks 85 proc. Gavus ES paramą, anot jo, „finansavimo reikalai išsisprendė“. Tačiau praėjusį pirmadienį S.Dailydka kalbėjo jau kitaip – kad pinigų tam nebuvo.
Tačiau dėl projektavimo darbų jis buvo teisus – konkursą 2010 metais iš tiesų laimėjo Ispanijos kompanija „Ardanuy Ingenieria S.A.“, pasiūliusi darbus atlikti už 810 tūkst. litų. Darbas buvo atliktas.
„Apie projektavimą klauskite to, kas užsakė šį tyrimą – „Lietuvos geležinkelių“. Aš jau nepamenu tikslių kainų“, – 15min trumpai sakė „Ardanuy Ingenieria Baltic“ vadovas Jevgenijus Pičuginas.
Geležinkeliai patvirtino – projektas buvo
„Lietuvos geležinkeliai“ antradienį 15min patvirtino – sutartis tikrai buvo pasirašyta.
2010 metų spalio 31 dieną su „Ardanuy Ingenieria S.A.“ buvo pasirašyta paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis. Sumokėta už tyrimus, matavimus, techninių duomenų surinkimą, vertinimą, techninio projekto rengimą ir derinimą, projekto ekspertizės užsakymą, statybos leidimų gavimą.
Techninis projektas buvo parengtas ir „Lietuvos geležinkelių“ patvirtintas 2011 m. gegužės 5 dieną.
„Paskaičiuota, kad geležinkelio rekonstrukcija, vien tik statybos montavimo darbai, be kitų išlaidų, kainuotų 45,34 mln. Lt“, – 15min teigiama bendrovės Komunikacijos skyriaus pateiktoje informacijoje.
Pagal projektą buvo numatyta užtikrinti 120 km/val. greitį keleiviniams traukiniams ir 90 km/val. greitį krovininiams traukiniams.
Buvo numatyta, kad pabėgiai ir bėgiai turi būti nauji, suprojektuotos keturios pralaidų rekonstrukcijos, dviejų tiltų pakeitimai į pralaidas.
Suprojektuotos 3 pervažų bei pėsčiųjų perėjų rekonstrukcijos, autokelio prieigų asfaltavimas, gerovės sutvarkymas, pervažų matomumo atitikimas. Atlikti reikalingi automatikos ir ryšių darbai, elektros tinklų, žemės sankasos ir kiti darbai.
Pelnas sumažėjo tik vieną kartą
Yra ir daugiau faktų, rodančių, kad Rengės geležinkelio ruožo atstatymui pinigų tada buvo galima rasti. Ką rodo „Lietuvos geležinkelių“ finansinės ataskaitos?
2008 metais valstybei priklausanti bendrovė uždirbo 106,5 mln. litų grynojo pelno. Tai rodo, kad bendrovė turėjo lėšų bent remonto pradžiai. Be to, per metus pakilo ir vidutinis atlyginimas – nuo 2452 iki 2954 litų.
2009 metais, į Lietuvą atslinkus krizei, grynasis pelnas iš tiesų sumažėjo iki 13 mln. litų, rodo tų metų „Lietuvos geležinkelių“ finansinė ataskaita.
„Orlen Lietuva“ dėl išardyto geležinkelio pasiskundė 2010 metais, kai „Lietuvos geležinkelių“ finansinė situacija jau buvo žymiai pagerėjusi. Tais metais uždirbta 65,4 mln. litų grynojo pelno, augo ir vidutinis atlyginimas – nuo 2487 iki 2649 litų.
Tuometinės vyriausybės ministrai neslėpė, kad įmonės finansinė padėtis pagerėjo po Rengės ruožo išardymo – geležinkelininkai gavo daugiau pajamų iš „Orlen Lietuva“.
Galėjo, bet nenorėjo
Dar geresni metai bendrovei buvo 2011-ieji. Grynasis pelnas tada šoktelėjo daugiau nei du kartus – iki 147 milijonų litų. Vidutinis atlyginimas dar labiau pakilo – iki 2931 lito.
Tačiau pirmadienį S.Dailydka aiškino, kad atstatymui „nebuvo skirta lėšų, nes reikėjo susimažinti atlyginimus“.
Kaip pastebi bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas, S.Dailydka visada kalbėdavo, kad puikiai tvarkosi įmonėje, kurioje finansinė padėtis visada gera.
„Panašu, kad dabartinėje situacijoje jam reikia kažkaip išsisukti, todėl jis ir kalba, kad įmonė finansiškai buvo nepajėgi atstatyti ruožo“, – sakė jis.
Analitiko nuomone, „Lietuvos geležinkelių“ padėtis visada buvo gera. „Įmonė finansiškai buvo pernelyg stipri, kad negalėtų atstatyti kokio nors ruožo. Kiekvienais metais įvairūs geležinkelio ruožai būdavo rekonstruojami, jei būtų norėję – Rengę taip pat būtų atstatę“, – pridūrė V.Rūkas.
Todėl, jo manymu, šio ruožo atstatymas „Lietuvos geležinkeliams“ niekada nebuvo prioritetas.
Patikrinta 15min
