Tunelio administravimas sukrautų milijoninius turtus
Griežta UNESCO ekspertų nuostata dėl tilto per Kuršių marias nenuslopino idėjos sukurti jungtį tarp Klaipėdos ir Neringos.
„Jei pirminiais apskaičiavimais tiltas kainuotų apie 50 mln. eurų, tai tuneliui nutiesti prireiktų tris kartus mažiau. Pinigai dideli, tačiau, namo manymu, atsirastų daug verslininkų, kurie sutiktų nutiesti tunelį už galimybę jį eksploatuoti kokius 15 metų. Per tokį laiką verslininkų investicijos atsipirktų su kaupu“, – skaičiavo Neringos meras D.Jasaitis.
Verslininkams turtus sukrautų mokestis už pravažiavimą tuneliu. Nė nesvarstoma galimybė automobiliams tuneliu leisti važiuoti nemokamai. Jie ir toliau už šią paslaugą atriektų tiek, kiek keldamiesi keltu. Taip į tunelį administruosiančios bendrovės sąskaitą kasmet suplauktų apie 10 mln. eurų.
Sunkvežimiai ir toliau plauktų keltais
Tačiau keltų, kuriems ir ieškoma alternatyvų jungčiai su Kuršių nerija, atsisakyti nepavyktų. Jie ir toliau plaukiotų mariomis, plukdydami sunkvežimius ar nestandartinius krovinius.
„Mes negalime tiesti aukštesnio tunelio, nei leidžia tarptautiniai standartai – iki 3,7 metro. Tokiu tuneliu pravažiuotų ne visa sunkiasvorė technika. Jai persikelti būtina palikti kelis keltų reisus. Ribotas tunelio aukštis kartu būtų ir apsauga nuo sunkvežimių srauto į Karaliaučiaus sritį ir iš ten“, – dėstė jau paruoštos tunelio vizualizacijos autorius Juozas Zykus.
Projektuotojo planuose, iš pirmo žvilgsnio, neįtikėtinos idėjos. Dalis tunelio trajektorijos būtų nutiesta virš vandens, o pusiaukelėje – įrengtas baseinas. Sausumoje aplink tunelį braižomos įvairios poilsio ir laisvalaikio zonos.
Neringiškių kantrybė išseko
Labiausiai jungtimi su žemynine dalimi suinteresuoti neringiškiai. Kurorto gyventojai tikina nuolat patiriantys nepatogumų, savo dienotvarkę planuodami pagal keltų grafiką. Savivaldybės surengtoje apklausoje neringiškiai kone vienbalsiu pasisakė už tiltą per marias.
Šiuo metu kurorte gyvena 5 tūkst. gyventojų. Jungties su žemynine dalimi verkiant reikia ne tik jiems, o ir uostininkams. Tarp Klaipėdos ir Neringos nuolat zujantys keltai trukdo uosto plėtrai ir intensyvėjančiai laivybai.
O ji per ateinantį penkmetį išaugs iki neregėtų aukštumų. Vien Klaipėdos jūrų uosto direkcija iki 2021 m. į infrastruktūrą ketina investuoti 0,5 milijardo eurų. Panašias investicijas planuoja ir privačios uosto bendrovės.
