Plėtoti verslus Lietuvos vežėjai renkasi Vokietiją, Olandiją, Daniją, o dažniausiai – Lenkiją, kurioje ir registruojama daugiausiai lietuviškų įmonių bei sunkiasvorių vilkikų. Šiuo metu vien Lenkijoje veiklą tęsia apie 700 vežėjų, kurie čia jau registravo apie 7000 vilkikų.
Vertinant pastarųjų dvejų metų tendencijas, transporto verslo ekspertai fiksuoja spartų mūsų šalies vežėjų ir jų automobilių parko augimą svetur. Rekordininkė šiuo atveju – kaimyninė Lenkija.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, dažniausiai didžiosios transporto ir logistikos įmonės, kurios turi daugiau finansinių resursų, steigia įmonės padalinius ar dukterines įmones užsienyje, kad galėtų plėtoti veiklą palankesnėmis ekonominėmis sąlygomis.
„Lietuvos vežėjų emigracija už šalies ribų vyksta jau kelerius metus, ypač ji suaktyvėjo pandemijos laikotarpiu. Iki šiol populiariausia šalis – Lenkija, bet verslas ir toliau renkasi Olandiją, Belgiją, Vokietiją, kur yra palankesnė mokestinė aplinka verslui. Vertinant tai, kad transporto sektorius sukuria net 13 proc. šalies BVP, tai reiškia, kad verslui keliantis svetur, valstybės biudžetas netenka didelės pajamų dalies, kuris būtų surenkamas per įvairius vežėjų sumokamus mokesčius“, – sako Z.Buivydas.
Pasak jo, vargu, ar įmanoma sustabdyti vežėjų emigracijos mastus, kol Lietuva nepasiūlys verslui palankesnės mokestinės aplinkos, greitesnių ir lankstesnių įdarbinimo sąlygų vilkikų vairuotojams iš trečiųjų šalių. Tad, tikėtina, kad užsienyje besikuriančių transporto įmonių skaičiai augs ir toliau.
„Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas tikina, kad Lietuva pralaimi konkurencinę kovą Lenkijai ir kitoms užsienio šalims transporto srityje, nes valstybinis sektorius nesugeba greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją ir nepriima verslui palankių sprendimų.
„Vis daugiau vežėjų nusprendžia tęsti veiklas užsienyje, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje yra daug lankstesnė darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo politika, nėra kvotų sistemos deficitinei
vilkikų vairuotojų profesijai. Kaimyninėje šalyje nėra ir Lietuvoje taikomo 1,65 koeficiento nustatant darbuotojo algą transporto sektoriuje, kurį ir toliau taikant mūsų sektorius taps nekonkurencingas su kitų šalių vežėjais“, – teigia V.Bučinskas.
Tarpininkavimo paslaugas kuriantis užsienio šalyse vežėjams teikiančios įmonės „Savesta Consulting“ valdybos narys Ignas Volbikas sako, kad vis daugiau transporto ir logistikos įmonių savo verslus perkelia į Lenkiją.
„Lietuvos vežėjai aktyviai plečia savo transporto parką Lenkijoje – čia keliasi tiek neseniai verslą pradėjusios, tiek jau ne vieną veiklos dešimtmetį Lietuvoje skaičiavusios transporto bendrovės. Tarp jų yra ir didelių, ir vidutinių, ir mažų transporto bendrovių.
Vien mūsų bendrovė dirba su daugiau nei 500 vežėjų, kurie Lenkijoje registravo apie 6 tūkst. vilkikų. Užklausų iš verslų, norinčių steigti padalinius ar dukterines įmones Lenkijoje, sulaukiame vis daugiau. Deja, nespėjame visiems suteikti tarpininkavimo paslaugų, nes norinčiųjų yra labai daug“, – sako I.Volbikas.
Vokietijoje Lietuvos įmonėms įsikurti padedančios tarpininkavimo paslaugas teikiančios advokatės Dr. Danguolės Hackel teigimu, šioje šalyje reguliariai steigiamos lietuviško kapitalo įmonės. Didžioji dalis didžiųjų lietuviško kapitalo kompanijų šioje šalyje jau įsisteigė, dabar į Vokietijos rinką ateina vidutinio dydžio įmonės.
Pasak advokatės, pastaruoju metu sulaukiama užklausų ir iš mažesnių įmonių, kurios neretai greta pervežimų paslaugų teikia ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, darbuotojų nuoma įvairiuose sektoriuose, vilkikų remontas, prekyba automobiliais ar kitomis prekėmis.
D.Hackel tikina, kad transporto paslaugų paklausa Vokietijoje šiuo metu didžiulė, užsakymų gausu ir verslui galimybės didelės. Jos tvirtinimu, už krovinių pervežimą pastaraisiais mėnesiais mokama iki 10 proc. daugiau nei anksčiau.
„Įmonės steigimas Vokietijoje ne tik suteikia geresnes galimybes verslo vystymui, bet ir padeda išspręsti daugelį su ES Mobilumo paketo įsigaliojimu susijusių iššūkių. Turint įmonę Vokietijoje su vokiška transporto licencija Lietuvos įmonės išsprendžia vairuotojų ir vilkikų grąžinimo klausimus. Tokiu atveju taip pat nebetaikomi reikalavimai kabotažui. Tai sutaupo nemažai resursų ir pašalina daug rizikų, nes kabotažinių taisyklių kontrolė Vokietijoje didėja, o gavus daug baudų gresia licencijos atėmimas“, – aiškina advokatė.
Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, šiemet vežėjai negavo šimtus milijonų eurų pajamų, nes negali įdarbinti daugiau vilkikų vairuotojų iš trečiųjų šalių, o kai kuriose transporto įmonėse be darbo stovi apie penktadalis automobilių parko.
Be to, baigia išsekti metinis kvotų limitas, tad Lietuvos vežėjai susiduria su rimtais iššūkiais. Nenaudojamos transporto įmonės vežėjams neša nuostolius. Trūkstant tolimųjų reisų vairuotojų, įmonės vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus, dėl netesybų vežėjai turi mokėti baudas, delspinigius. Daliai smulkiųjų ir mažųjų įmonių tai reiškia veiklos ribojimus ar net bankrotus.
