Pasak „Lietuvos geležinkelių“ grupės keleivių vežimo bendrovės „LG Keleiviams“ vadovo Lino Baužio, kartu su „Rail Baltica“ atėjimu tikimasi tam tikros viešojo transporto revoliucijos Lietuvoje.
„Keleiviniai traukiniai jau dabar tapo labai patrauklia alternatyva kitoms transporto rūšims, pavyzdžiui, tarp Vilniaus ir Kauno bei Klaipėdos maršrutai perveža tikrai daug keleivių, matome, kad tai rimtas konkurentas automobiliams. Nauja geležinkelio linija „Rail Baltica“ atvers dar daugiau galimybių keliaujantiems“, – sako L.Baužys.
„Lietuvos geležinkeliai“ yra projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
Didės turistų srautai
Lietuviai, latviai ir estai kasmet nuosavais automobiliais traukia per Lenkiją į Europą. Pavyzdžiui, keleivių srautas autobusais ir automobiliais tarp Lenkijos ir Lietuvos kasmet siekia per 2 milijonus. Tikimasi, kad „Rail Baltica“ linijomis bus pervežama nuo 4 iki 6 mln. keleivių kasmet.
Pageidaujantiems keliauti po Europa nuosavais automobiliais „Rail Baltica“ taip pat turės pasiūlymą: planuojama, kad tarp Talino ir Varšuvos kursuosiantis keleivinis traukinys turės specialų lengvuosius automobilius gabenantį vagoną.
Kelionė traukiniu, kartu gabenant ir nuosavą automobilį, būtų puiki alternatyva, norintiems išvengti varginančios tolimos kelionės perkrautomis automagistralėmis.
Kelionės trukmė ir kaina
Remiantis „Ernst & Young“ atlikta projekto „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analize, įprastai kelionė iš Talino iki Varšuvos automobiliu trunka kiek daugiau nei 12 valandų. Kelionės trukmė tarp Estijos ir Lenkijos sostinių, keliaujant per Kauną, „Rail Baltica“ geležinkeliu sutrumpės iki 6 valandų.
Keliaujantiems iš Kauno į Varšuvą kelionė geležinkeliu truks mažiau nei dvi su puse valandos, iki Rygos – pusantros, o Taliną pasiektume per beveik tris su puse valandos. Kelionė iš Kauno į Berlyną užtruktų 6 valandas.
Palyginti su automobilių transportu, kelionių laikas greitaisiais traukiniais sutrumpėja vidutiniškai dukart. Taip pat traukiniu keliauti bus pigiau nei automobiliu.
Iš Kauno po Europą
Iš Kauno nauja vėže galima pasiekti Balstogę ir Varšuvą, o iš Lenkijos sostinės – pagrindinius Vakarų Europos miestus. Pavyzdžiui, iš Varšuvos jau dabar galima geležinkeliu keliauti į Berlyną, o iš ten – į visus didžiuosius Vakarų Europos miestus.
Iš Varšuvos traukiniais taip pat galima nukakti į Prahą, Vieną, Bratislavą.
Taip pat numatoma pastatyti tunelį Tarp Talino ir Helsinkio, tad traukiniais bus galima pasiekti ir Suomijos sostinę, iš kurios atsiveria keliai į kitas Skandinavijos šalis.
Traukinys – kas dvi valandos
Tarptautiniai greitieji traukiniai „Rail Baltica“ linijoje kursuos bent kas dvi valandas: abiem kryptimis per dieną važiuos aštuonios poros traukinių.
Keliautojų apklausų duomenimis – toks traukinių dažnumas yra optimalus, kuris užtikrintų patogų susisiekimą su kitais miestais.
„Rail Baltica“ projektas taip pat numato dvi atskiras atšakas. Lietuva išsikovojo, kad būtų pastatyta Kauno–Vilniaus jungtis, o Latvija ketina sujungti Rygą su oro uostu.
L. Baužio įsitikinimu, „Rail Baltica“ padės plėtoti tarptautinį turizmą. „Pritrauksime ne vien traukiniais keliauti mėgstančius turistus. Jau dabar Vilniaus oro uostas turi ribotas plėtros galimybes. Pradėjus veikti „Rail Baltica“ Vilnius iš Kauno oro uosto bus pasiekiamas per 35 minutes“, – sako L. Baužys.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
