Prastos būklės keliai – visur
Kaip parodė 2017 metų pabaigoje paskelbta Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, iš 137 pasaulio šalių, aukščiausios kokybės keliai yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o antroje vietoje yra Singapūras. Trečioji vieta šiame reitinge atiteko Šveicarijai. Iš Europos šalių, Nyderlandai atsidūrė penktoje vietoje, Prancūzija – septintoje, Vokietija – penkioliktoje, Italija – 45-oje, o Belgija – 46-oje.
Prancūzijos vyriausybės užsakymu neseniai atliktas auditas parodė, kad remonto reikia kas trečiam tiltui. O Belgijoje maždaug 80 tiltų, viadukų ir tunelių dėl jų prastos būklės buvo numatyta sugriežtinta priežiūra, pranešė laikraštis „De Standaard“.
Vokietijoje „tai yra tik laiko klausimas, kada įvyks panaši nelaimė“, nacionaliniam radijui pareiškė ekonominių tyrimų instituto DIW vadovas Marcelis Fratzcheris.
Federalinio kelių tyrimų instituto duomenimis, tik kas aštuntas automobilių tiltas klasifikuojamas kaip „geros“ arba „labai geros“ būklės. Beje, 2012 metais vienas konkretus tiltas per Reiną Lėverkuzene – Vokietijos pramonės širdyje – buvo uždarytas sunkiųjų krovininių transporto priemonių eismui.
Švedijos transporto administracijos skaičiavimais, leidus sunkesnių sunkvežimių eismą, iki 2030 metų visoje šalyje reikės sustiprinti apie 850 tiltų.
Bulgarijoje – skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje, kuri yra liūdnai pagarsėjusi dėl prastos savo infrastruktūros būklės – ministras pirmininkas Boikas Borisovas paragino renovuoti visus šalies tiltus.
O Jungtinėje Karalystėje viešosiose diskusijose apie šalies kelių būklę paprastai daugiau dėmesio skiriama duobėms, o ne tunelių ir tiltų būklei.
Tačiau transporto politikos ir tyrimų organizacija „RAC Foundation“ pernai paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, jog daugiau kaip 3 tūkst. tiltų nėra tinkami sunkiausių transporto priemonių eismui.
O Jungtinių Valstijų transporto departamentas 2017 metais apskaičiavo, jog daugiau kaip du trečdalius Amerikos kelių ir beveik 143 tūkst. tiltų reikia skubiai remontuoti arba pagerinti jų būklę.
Iš biudžeto skiriamų lėšų mažinimas
Ispanijoje, kurioje keliai ir greitkeliai yra gana nauji, nacionalinė kelių asociacija AEC išreiškė susirūpinimą visų pirma dėl regioninių kelių būklės, kuri gerokai pablogėjo, nes po 2008 metų finansų krizės buvo ne kartą apkarpytos šiems tikslams iš biudžeto skiriamos sumos.
Po viaduko Genujoje griūties, per kurią žuvo kelios dešimtys žmonių, euroskeptiškai nusiteikęs Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini užsipuolė Europos Sąjungą, kuri, anot jo, pirmenybę teikia subalansuotam biudžetui ir griežtam taupymui, o ne saugumui ir visuomenės poreikiams.
Europos Komisija į tai atsikirto pareiškusi, jog nuolat „skatino“ Italiją investuoti ir pasinaudoti turimais ES struktūriniais fondais.
Tuo tarpu Vokietija, kuri turi biudžeto perteklių, dažnai sulaukia raginimų, pavyzdžiui, iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), aktyviau investuoti valstybės lėšas.
2018 metais vyriausybė investicijoms į kelius ir tiltus skyrė 3,9 mlrd. eurų, tačiau DIW skaičiuoja, jog reikia beveik 10 mlrd. eurų.
Būsimas finansavimas
Prancūzijos vyriausybės užsakymu atlikto audito ataskaitoje rekomenduojama gerokai padidinti nacionalinių kelių priežiūrai ir modernizavimui skiriamą sumą, kuri 2007–2017 metais sudarė vidutiniškai 666 mln. eurų per metus.
Prancūzijos susisiekimo ministrė Elisabeth Borne gegužės mėnesį pareiškė, jog šiam tikslui ketina išleisti 1 mlrd. eurų. Beje, 2018 metais šios išlaidos siekė 800 mln. eurų, o 2017-aisiais – 700 mln. eurų.
Švedijos vyriausybė birželį pristatė plataus užmojo planą iki 2029 metų į infrastruktūrą investuoti 67 mlrd. eurų.
Ispanijos vyriausybė yra pažadėjusi per kitus ketverius metus į šalies kelius investuoti 5 mlrd. eurų.
O JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra paskelbęs apie planus infrastruktūrai išleisti 1,5 trln. JAV dolerių, tačiau iki šiol nebuvo paviešinta jokių konkrečių detalių apie tokių planų įgyvendinimą.
