Naujausius uosto kompanijų rezultatus pristatydamas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį, kad maždaug kas dešimtmetį uosto industrija išgyvena įvairias krizes. Kada bus pasiektas šios krizės pikas – niekas nesiryžta prognozuoti.
Labiausiai mažėjo trąšų
„Turime rezultatus, kurie truputį kelia nerimą. Matome, kad krova kiekvieną mėnesį turi tendenciją mažėti“, – teigė jis ketvirtadienį per spaudos konferenciją. Tačiau jau matomas tam tikra tiekimo tendencijos persiorientavimas. Kaip pavyzdys pateikta druska, kuri atgabenta iš Maroko. Manoma, kad krovinių, kurių tiekimo grandinė bus pakeista, ateityje daugės. Daugelis pramonės įmonių ieško alternatyvių kelių.
Krovinių struktūra rodo, kad augo skystųjų krovinių, kaip naftos produktų, aliejaus, suskystintų gamtinių dujų krova. Tačiau mažėjo birių krovinių. Įtakos tam turėjo baltarusiško krovinio atsisakymas, ženkliai mažėjo žemės ūkio produktų krova. Štai trąšų sektoriuje krova mažėjo 57 proc. palyginti su praėjusiais metais.
Uoste toliau augo konteinerių krova.
„Metų vidurys parodys rezultatus, kurie galės leisti prognozuoti krovos apimtis metams“, – teigė V.Šileika.
Nepaisant mažėjimo, Klaipėdos uostas toliau išlieka lyderiu tarp Baltijos šalių.
„Klasco“ gebėtų krauti 1 mln. tonų grūdų
Kaip teigė konferencijoje dalyvavęs „Klasco“ vadovas Vytautas Štumbergas, intensyviai dirbama su Ukrainos rinka. Svarstomi įvairiausi variantai, kaip ukrainiečių grūdus atsigabenti iki Klaipėdos uosto.
Kaip teigė V.Štumbergas, į „Klasco“ atvyksta ukrainiečių kompanijų atstovai ir dėlioja planus.
Ukrainiečiai skaičiuoja, kad per Lietuvos uostą norėtų krauti apie 18 mln. t. grūdinių kultūrų krovinio. Tačiau tai, anot uosto kompanijų vadovų, – nerealu. „Klasco“ įvertino, kad galėtų paimti apie 1 mln. tonų.
„Didžiausia problema – kaip atsigabenti tą krovinį. Dirbame su „Lietuvos geležinkeliais“, kurie vertina situaciją optimistiškai, kalbame su lenkais. Iššūkių daug, ypač derinant krovinio gabenimą geležinkeliu. Matome, kad optimistiniu variantu iš Ukrainos galėtų atvykti vienas traukinys per parą. Tai reiškia, kad krovinio sukaupimas vienam panamax tipo laivui galėtų būti apie 33-35 dienos. Autotransportu vežti... čia vėl kitas klausimas. Įsivaizduokite, kaip būtų užtvindyti mūsų keliai. Autostrada atrodytų kaip koks Niujorkas“, – svarstė V.Štumbergas.
Viliasi koridoriaus per Baltarusiją
Jis teigė, kad uoste apsilankiusi delegacija iš Ukrainos žemės ūkio ministerijos vylėsi, kad grūdų išgabenimui pavyktų sutarti dėl žaliojo koridoriaus per Baltarusiją. Tada neliktų klausimo dėl skirtingų geležinkelių vėžių su Lenkija.
V.Šileika tikino, kad ukrainietiškiems grūdams išvežti turėtų būti pajungti ir kiti uostai Rumunijoje, Latvijoje, Lenkijoje, gal net Estijoje.
Klaipėdos uoste ukrainietiškus grūdus galėtų gabenti 4-5 įmonės.
Atskleista, kad svarstomi įvairiausi variantai – netgi gabenimas krovinio Nemunu arba perkrovimas iš geležinkelio į autotransportą Kaune.
Ukrainiečiai Klaipėdos uosto kompanijų prašė padėti išgabenti ir metalurgijos gaminius. Tačiau ir čia aiškėja, kad norint paimti tokį krovinį teks įveikti nemažai logistinių iššūkių.
Ilgą laiką uoste kaupėsi ukrainietiškų trąšų ir automobilių krovinys. Tačiau jų apimtys smarkiai sumažėjo. Dalį jų pavyko išgabenti prieš Velykas.