„Kruizinės laivybos variklį Barselonoje užkūrė 1992 m. čia vykusios olimpinės žaidynės. Didelė dalis atvykėlių kelionę į žaidynes derino prie kruizinių linijų grafiko, o uoste prisišvartavę kruiziniai laineriai tuomet buvo tapę savotiškais viešbučiais.
Nuo tada kruizinė laivyba Barselonoje tik augo. Pirmaisiais metais didžiausias turistų srautas buvo iš JAV. Dabar uosto vadovybė mato žymiai išaugusį europiečių srautą. Tikslas – pritraukti Azijos rinką ir turistus iš Rusijos“, – 15min.lt pasakojo Barselonos uosto pardavimų vadovas Carlas Mayolas.
Iš kruizinio lainerio išlipę turistai Barselonoje per dieną išleidžia apie 100 eurų – dvigubai daugiau, nei Klaipėdoje stabtelėjusių laivų keleiviai.
Turistus milijonais skaičiuojantis Barselonos uostas dalį savo pelno privalo atriekti ir kitų Ispanijos uostų labui.
4 proc. pelno atitenka Ispanijos uostus administruojančių įstaigų išlaikymui. Dar tiek pat pervedama į vadinamąjį solidarumo fondą, kurio lėšomis atnaujinami ir plečiami uostai, prižiūrimos mažųjų laivelių marinos.
Klaipėdos uostas į valstybės biudžetą privalo pervesti 1 proc. pelno. Prieš porą metų uostininkų pelno mokestis siekė net 50 proc. O iš kruizinių lainerių Klaipėdos uostui naudos – nedaug. Didžiąją dalį turėtų atsiriekti turizmo agentūros ir Klaipėdos bei aplinkinių miestų verslininkai.
