R.Kriščiūno teigimu, Rusijai pradėjus prekybos karą su Lietuva, Kaliningrado ir Lietuvos pasienyje buvo stabdomas ir tikrinamas kiekvienas automobilis. Dabar, esą dėl Užsienio reikalų ministerijos pastangų, stabdomas tik kas trečias-ketvirtas, be to, pasienyje nebegenda produktai.
R.Kriščiūnas sakė, kad viskas turėtų pasibaigti ketvirtadienį.
„Europos Sąjungos partneriai skyrė dėmesio šiam klausimui. Neoficialiais duomenimis, prekybos karas turėtų baigtis 26 dieną. Nežinome, ar tai tikrai įvyks, todėl su Europos Komisija ir toliau palaikome ryšius, konsultuojamės. EK akivaizdžiai yra mūsų pusėje. Kalba eitų apie tam tikrus formalius formatus, galima svarstyti kreipimąsi per Pasaulio prekybos organizaciją. Aišku, tie procesai yra ilgai trunkantys, bet proceso inicijavimas duoda tam tikrą procedūrą. Ginčas vyktų jau ne tarp Lietuvos ir Rusijos, bet Europos Sąjungos ir Rusijos“, – sakė viceministras.
Nors formalių kovos priemonių su Rusija yra, tačiau kada jos bus panaudotos, viceministras negalėjo įvardinti.
„Nenoriu jums įvardinti jokios tikslios datos. Tiesiog yra kitų galimų žingsnių, kurių mes imtumėmės. Pati procedūra, kuri mums yra taikoma ir apie kurią mes kalbame, nors jokių oficialių paaiškinimų iš Rusijos pusės iki šio momento nesame sulaukę, labai keista. Ji nepadeda rasti dialogo ir suprasti, kas vyksta“, – sakė užsienio reikalų viceministras.
Akivaizdu, kad tai bus politinės užmačios, o ne kas kita, - situaciją Lietuvos ir Rusijos pasienyje vertino R.Kriščiūnas.
R.Kriščiūnas aiškino, kad Lietuva iki šiol nėra gavusi jokios oficialios informacijos iš Rusijos apie tai, kodėl pasienyje griežtai tikrinami tik lietuviški automobiliai. Lietuvą yra pasiekusi tik neoficiali informacija apie Rusijos sukurtą rizikos profilį, kuris ir lemia tuos patikrinimus.
Pasak jo, kuo ilgiau tęsiasi ši situacija ir kuo ilgiau Rusija vengia oficialiai atsakyti, kodėl tikrinami lietuviški automobiliai, tuo ryškesnį politinį atspalvį ji įgauna.
Suderins su verslu
„Akivaizdu, kad tai bus politinės užmačios, o ne kas kita. (…) Atsakymų mes laukiam, jų prašom. Ministras (Linas Linkevičius) yra kreipęsis laiškais į du labai svarbius pareigūnus – susisiekimo ministrą Sokolovą ir užsienio reikalų ministrą Lavrovą – dar kartą prašydamas paaiškinimų. Deja, šiuo metu Rusijos pusė yra atsitvėrusi tyla“, – sakė viceministras.
Dar kartą paklaustas, kada Lietuva imsis kitų problemos sprendimo priemonių, jei Rusija nenutrauks patikros ir nereaguos į Lietuvos užklausas, jis aiškino: „Negaliu jums pasakyti, kada bus imtasi. Tikrai bus sprendžiama, kokios papildomos priemonės gali būti taikomos šiuo atveju. Tas sprendimas bus tikrai suderintas ir su verslu.“
Pasak R.Kriščiūno, verslininkų yra paprašyta suskaičiuoti nuostolius, patirtus dėl patikrų pasienyje. Kokie tie nuostoliai, kol kas neaišku.
„Informacija yra renkama. Mes esame prašę „Linavos“ registruoti tuos visus nuostolius. Ta informacija mums buvo labai svarbi. Produktai jau nebesugenda. Pirmomis dienomis gedo greitai gendantys produktai, o šiomis dienomis negavome tokios informacijos, kad būtų stabdomi greitai gendantys produktai“, – sakė R.Kriščiūnas.
B.Juodka: valdžia daro, ką gali
Pasak Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Benedikto Juodkos, aukščiausios valdžios institucijos daro viską, ką gali, kad padėtis pasienyje keistųsi.
„Susidaro įspūdis, kad mūsų Vyriausybė, Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra deda pakankamai daug pastangų, kad pasienyje situacija būtų sušvelninta. Pasak viceministro, situacija švelnėja, lyg ir praleidžiamas transportas, kuris veža greitai gendančius produktus. Kiek supratome, iki šio mėnesio 26 dienos turėtų paaiškėti, ar nutraukta bus ta akcija iš Rusijos pusės, ar bus toliau vykdoma“, – žurnalistams trečiadienį sakė B.Juodka.
 |
| Benediktas Juodka |
Jam pasirodė keista, kad Lietuva iš Rusijos nesulaukia oficialaus situacijos paaiškinimo.
„Mums susidarė įspūdis, kad mūsų valdžios institucijos daro pakankamai, kiek įmanoma daryti. Truputį keista, kad į užsienio reikalų ministro laiškus negaunama atsakymo. Tai nerodo geros kaimynystės. Bet veiksmai yra pakankamai kvalifikuoti“, – sakė parlamentaras.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu yra tartis su verslininkais, kuriems lietuviškų automobilių patikra daro įtaką.
„Mūsų valdžios institucijos, darydamos vienokius ar kitokius veiksmus, vis tik tariasi su verslininkais. Daroma labai protingai, nes, pasirodo, verslininkai kartais mano, kad reikėtų neperlenkti su ypatingai griežtais veiksmais iš mūsų Vyriausybės“, – sakė B.Juodka.
