Anot Vidmanto Paukštės, iki 2023 metų rekonstravus molus dideli laivai bet kokiu oru galės įplaukti į uostą, todėl bus galima jį plėsti – iki 17 metrų gilinti uosto kanalą bei į laivus pakrauti iki 120 tūkst. tonų krovinių.
„Tai vienareikšmiškai yra laivybos sąlygų pagerinimas, praktiškai pasukę laivybos kanalą mes įgaunam galimybes minimaliai sumažinti meteorologinius apribojimus dėl didelių laivų įėjimo į Klaipėdos uostą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo V.Paukštė.
„Į Klaipėdos uostą priėmėme ir didžiausią konteinerinį laivą pasaulyje, bet tai įmanoma tik praktiškai prie idealių meteorologinių sąlygų. Tikslas yra, kad prie kaip įmanoma blogesnių oro sąlygų turėtume galimybes priimti iš išleisti laivus iš Klaipėdos uostu“, – pridūrė jis.
V.Paukštė pridūrė, kad rekonstravus molus taip pat bus galima iki 17 metrų išgilinti uosto kanalus. Dabar to padaryti, anot jo, neįmanoma.
„Tada mes pasieksime tą antrą savo tikslą – maksimalius laivus, kurie gali plaukti Baltijos jūra, laivus su 15,2 metro grimzle, priimti į Klaipėdos uostą“, – sakė laikinasis uosto vadovas.
Molų rekonstrukciją jis vadina lemiamu žingsniu – vėliau, išgilinus kanalą, į laivus bus galima pakrauti iki 120 tūkst. tonų krovinių vietoje 70 tūkst. tonų.
„Mes šiandien kalbame, kad į laivą galime maksimaliai pakrauti 70 tūkst. tonų grūdų, tai po rekonstrukcijos, po išgilinimo, mes kalbėsime, kad galime pakrauti 100-120 tūkst. tonų“, – sakė V.Paukštė.
Direkcija antradienį paskelbė tarptautinį uosto molų ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo darbų konkursą, jam paraiškų laukiama iki kovo vidurio.
Klaipėdos uosto taryba dar 2018 metais nutarė tvarkyti dabartinius molus jų neilginant ir nekeičiant padėties. Vėliau tam pritarė ir Uosto plėtojimo taryba.
Teigta, kad šis beveik penkis kartus pigesnis variantas nei kita nagrinėta alternatyva, leis į uostą įvesti didžiausius į Baltijos jūrą galinčius įplaukti laivus, o jų eismo ribojimo parų skaičius per metus sumažės beveik trečdaliu.
2018 metais skelbta, jog rekonstrukcijos vertė sieks 40 mln. eurų, tačiau naujausiais Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, ji kainuos 57,4 mln. eurų.
