„Akivaizdu visiems, kad tokio sprendimo ministras negali pasirašyti“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė V.Tomaševskis.
J.Narkevičius kaip „Lietuvos geležinkelių“ akcininkas turi pritarti 363 mln eurų vertės „Lietuvos geležinkelių“ ir Ispanijos „Elecnor“ vadovaujamo konsorciumo sutarties pasirašymui.
V.Tomaševskis abejojo konkurso rezultatais ir pabrėžė, kad konkursą laimėjusi Ispanijos „Elecnor“ pasiūlė 40 mln. eurų didesnę kainą nei antrą vietą užėmusi kita Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“.
V.Tomaševskis stebėjosi, kodėl trys konkurso dalys buvo sujungtos į vieną.
„Visi trys konkurso etapai buvo sujungti į vieną. Kam? Klausimas retorinis. Niekas negali paneigti – tam, kad konkursą sustambintų ir kad kai kurios įmonės negalėjo jo laimėti. Gal buvo ir taip. Vidaus auditas tikrins visą šitą informaciją“, – teigė jis.
„Akivaizdu, kad jeigu būtų daromi trys etapai, bent vieną etapą seniai galėjome pabaigti daryti“, – pridūrė V.Tomaševskis.
Konkurso dalis sudaro Vilniaus mazgas, ruožas nuo Kaišiadorių iki Radviliškio ir nuo Radviliškio iki Klaipėdos
Susisiekimo ministerijai pradėjus vadovauti J.Narkevičiui, jis inicijavo konkurso procedūrų auditą. Ministras Seimo ekonomikos komitete trečiadienį sakė, kad jau yra parengtos preliminarios audito išvados, tačiau jų nedetalizavo.
V.Tomaševskio pateiktose tarpinės audito ataskaitos įžvalgose rašoma, kad nauja „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybė pakeitė projekto įgyvendinimo būdą – ji tam pačiam rangovui ketina patikėti ir projektavimą, ir rangą – o tai turėjo įtakos vėlavimui ir paraiškų pateikimo termino atidėliojimui. Dėl to konkurso procedūros pailgėjo nuo planuotų 6 mėnesių iki 2 metų.
Jose, be to, teigiama, kad yra grėsmė nespėti panaudoti maždaug 200 mln. eurų ES paramos. Norint gauti paramą, visos sutartys turi būti pasirašytos iki 2020 metų pabaigos, o darbai užbaigti iki 2023 metų rugsėjo, kad iki spalio 1 dienos būtų pateikti galutiniai mokėjimų prašymai.
„Lietuvos geležinkeliai“ BNS nurodė, kad elektrifikavimo projekto grafiko nekeičia ir jį ketina užbaigti iki 2023 metų pabaigos.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.
„Tai reiškia, kad projektai nebus galimi finansuoti ES fondų lėšomis“, – rašoma įžvalgose.
Spalio pabaigoje ministras BNS sakė, kad audito metu aiškinamasi, kokių pasekmių galėtų būti, jei elektrifikavimo konkursas bus nutrauktas.
„Mano pavedimu vykdomas auditas, kuris nustatys, ar tas skelbimo ir konkurso parengimo procesas buvo padarytas tinkamai. Būtent to audito rezultatai mums padės atsakyti į klausimą, kas bus, jeigu konkursas nebus įvykdytas“, – BNS tuomet sakė J.Narkevičius.
Vis dėlto jis tikino, jog norima elektrifikavimo projektą įgyvendinti iki 2023 metų.
Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos seniūnas ir buvęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius spalį BNS sakė, jog elektrifikavimo konkurso išskaidymo į dalis norėtų verslas.
„Lietuvos geležinkelių“ skelbtą elektrifikavimo konkursą lapkritį laimėjo „Elecnor“ kartu su partnere „Instalaciones Inabensa“, pasiūliusios 363 mln. eurų kainą. Ruožo Kaišiadorys–Klaipėda darbų vertė sieks 311 mln. eurų, Vilniaus mazgo – 52 mln. eurų.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija ketvirtadienį svarstys, ar laimėtojas nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, trečiadienį Seimo ekonomikos komitete pranešė „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Antroje vietoje likusi Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“ pasiūlė darbus atlikti už 323 mln. eurų.
201 mln. eurų projektui bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Ministras J.Narkevičius spalį nesiėmė vertinti, ar dėl vėluojančio konkurso kyla rizika prarasti ES finansavimą.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.
