Viena didžiausių vežėjų problemų šiandien – vilkikų vairuotojų trūkumui, kurį paaštrino socialinės valstybės sprendimas neskirti papildomai 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojais ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečius. Metinis kvotų limitas pasibaigė dar gegužę. Nuo to laiko verslas turi už leidimus privalo susimokėti 121 euro rinkliavą į valstybės biudžetą, tačiau tokią sistemą vežėjai laiko labai neefektyvia.
Vairuotojų, vairuotojų, vairuotojų
Vertindamas dabartinę vežėjų rinkos padėtį A.Zachaževskis įvardijo tris iššūkius, tačiau vienas iš jų keleriopai svarbesnis už kitus – didžiulis darbo jėgos, o tiksliau – vairuotojų, trūkumas.
„Viena iš pagrindinių problemų šiuo metu yra didžiulis vairuotojų stygius. Mūsų įstatymai šiuo metu leidžia samdyti tik Lietuvos pilietybę turinčius vairuotojus. Viskas remiasi į tai, kiek užsakovas skiria pinigų, o jų neužtenka sumokėti lietuviui vairuotojui. Mūsų šalies vairuotojai turi galimybę dirbti ir Europoje, ir Lietuvoje, o čia yra visai kiti įkainiai, kriterijai, taigi negalime konkuruoti. O mano minėtų šalių vairuotojams mūsų siūlomas atlygis yra visiškai tinkamas. Taigi šiuo metu padėtis tokia – prisipirkti vilkikų ir važiuoti mes galėtume, tačiau nėra kas važiuoja, nėra kas juos vairuoja. Tiesą sakant, jei imsime darbinti lietuvius ir važiuoti mūsų kryptimis, geriau tada iš viso nedirbti, nes neišgyvensime“, – problemą komentavo verslininkas.
Vyras tikino, kad dirbant tokiomis sąlygomis sunku išlikti ir konkurencinėje kovoje. Vežėjų pagrindiniai konkurentai yra Ukrainos, Baltarusijos įmonės, kuriose vairuotojai dirba ne už europinius, bet jų rinkai vis tiek tinkamus atlyginimus, taigi neturint galimybės pasisamdyti panašių darbuotojų, lietuviams tampa sunku net išlaikyti patį verslą.
„Aš tikrai esu už tai, kad pirmiausia įdarbintume lietuvius, kad mažėtų nedarbas mūsų šalyje. Tikrai maloniau patikėti krovinį, vilkiką savo tautiečiui, su juo bendrauti, bet tai yra verslas ir mūsų žmonės mums tiesiog per brangūs“, – aiškino A.Zachaževskis.
Tiesą sakant, jei imsime darbinti lietuvius ir važiuoti mūsų kryptimis, geriau tada iš viso nedirbti, nes neišgyvensime
Vairuotojų badą, kaip pagrindinę verslo vystymo bėdą, įvardijo ir UAB „Logistikos paslaugos“ vadovas Arturas Zavgorodnis: „Vairuotojai – didelė ir labai didelė problema. Jų tiesiog nėra. Anksčiau turėjome bėdą, kad nebuvo gerų darbuotojų, o dabar jų iš viso nėra jokių. Manau, kad mes pasiekėme tokią situaciją kaip Vokietija prieš 10 metų. Niekas tiesiog neina mokytis vairuoti, nenori dirbti tokio darbo.“
Tiesa, verslininkas atkreipė dėmesį, kad su vairuotojų stoka iš tiesų susiduria visa Europa, ne išimtis ir, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, kur skelbiama, kad ieškoma per 150 tūkst. vairuotojų. Sprendimo, pasak A.Zavgorodnio, kol kas nėra, o kol padėtis nesikeis, vežėjai negalės galvoti ir apie jokią plėtrą.
Trukdo nešilti politiniai santykiai
Be vairuotojų bado, smulkiųjų ir mažųjų vežėjų darbą kartina ir nešiltų kaimyninių šalių politinių santykių padariniai.
„Kalbant būtent apie Kazachstaną, kažkodėl mūsų šalys negali susitarti tarpusavyje. Kalbu apie abipusius leidimus – tiek mūsų vilkikams važiuoti į Kazachstaną, tiek jiems į Lietuvą. Pavyzdžiui, šiandien situacija yra tokia: mes turime tris vilkikus, bet nuvykti tiesiai į Kazachstaną galime tik su vienu – turime tik vieną leidimą, kiti du vilkikai turi arba laukti, arba vykti kažkuriomis kitomis kryptimis – į Rusiją ar Baltarusiją. Mums šis variantas nėra visai tinkamas, nes kelionės į Kazachstaną atneša daugiausia pelno, natūralu, kad esame suinteresuoti tuo“, – aiškino pašnekovas.
Pasak verslininko, leidimų išdavimas kasmet vis sudėtingesnis – jų išduodama vis mažiau. Panaši padėtis klostosi ir kaimyninėse Baltijos šalyse, tačiau, pasak pašnekovo, Lietuvoje prasčiausia.
A.Zachaževskis atkreipė dėmesį, kad susiklosčiusios aplinkybės ne į naudą ir pačiai Lietuvai. Juk mes turime krovinį, kurio negalime išvežti iš Lietuvos, jo negali išvežti ir užsienio vežėjai, taigi – krovinys lieka Lietuvoje, prarandame mokesčius, o ir į mūsų šalį pradeda žiūrėti skeptiškai bei ieškoti kitų galimybių.
„Ką išdarinėja Baltarusijos prezidentas, aišku, netelpa į jokius rėmus, tačiau mums vis tiek dirbti reikia – išlaikyti žmones, savo šeimas. Europa su Baltarusija susipyko, o mes dėl to labiausiai kenčiame. Važiuojantys vilkikai kur kas labiau tikrinami, o patikros atliekamas ne už dyką – ten dirba privačios įminės, kurios patikrina krovinį ir po to išrašo sąskaitą, o ji gali siekti net iki 1 000 Eur. O kas apmokės tas sąskaitas? Užsakovas lyg ir supranta, bet lyg ir nesupranta – sako, na, čia jūsų bėdos. Taigi, aišku, šitos išlaidos tampa mūsų išlaidomis. Galiausiai, išeina taip, kad jei jau tau tenka stoti patikrai, kone visas tavo pelnas išleidžiamas tai patikrai“, – pasakojo A. Zachaževskis.
Paklaustas, kokios pagalbos verslininkams šiuo metu reiktų labiausiai, A.Zachaževskis nusijuokia, tiesą sakant – reiktų tiesiog eliminuoti bent vieną trukdį. „Man pagalbos nereikia, iš tiesų – kad tik nebūtų kasmet kuo daugiau iššūkių. Su Baltarusija situacija vargu ar pasikeis, bet likę du veiksniai galėtų. Jei leistų įdarbinti kitų šalių vairuotojus ar leidimų gavimas palengvėtų, būtų labai reikšminga“, – vylėsi verslininkas.
Jei leistų įdarbinti kitų šalių vairuotojus ar leidimų gavimas palengvėtų, būtų labai reikšminga
Stumiami iš savo šalies
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA vadovas Zenonas Buivydas atkreipia dėmesį, kad kelerius pastaruosius metus atrodo, kad sąlygos verslui yra tiesiog nepakeliamos ir vilčių, kad kas pagerėtų – kol kas nematyti.
Šių metų birželio mėnesį Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas, konstatuojantis minimalios mėnesinės algos koeficento taikymo neteisėtumą komandiruojamiems darbuotojams, suteikė vilties Lietuvos vežėjų bendruomenei. „Atrodė, jog vis tik teisinėje valstybėje veikia mechanizmai, apsaugantys piliečius nuo politikų savivalės. Patikėjome, kad nuo 2022 metų sausio mėnesio koeficentas nebebus taikomas, o mūsų šalies verslas galės lengviau atsikvėpti ir turėti lygias konkurencines sąlygas Europos SąjungojeKad ir kaip neįtikėtinai tai skambėtų, kelis pastaruosius metus vežėjai jaučiasi stumiami iš savo šalies“, – komentavo pašnekovas.
Jo teigimu, nuo niekur kitur Europos Sąjungoje netaikomo koeficento minimaliam atlyginimui iki nemotyvuotos kvotų sistemos darbuotojams iš trečiųjų šalių, nuo iniciatyvų riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais iki niekaip nesprendžiamų eilių pasienyje – sąlygos verslui Lietuvoje jau darosi nepakeliamos, tad įmonės masiškai keliasi į kaimynines šalis.
