Susisiekimo ministras panūdo LAKD direktoriaus galvos. Pasak neoficialių šaltinių, to iš ministro jau kelis mėnesius prašo kelininkų atstovai. Žalos atlyginimo dėl nekokybiškų darbų reikalavęs V. Andrejevas, pasak šaltinių, atsisakė vykdyti ir ne vieną tiesioginį ministro J. Narkevičiaus „užsakymą“.
Po prisipažinimo, kad Kelių direkcija mokėjo už ministro J.Narkevičiaus pietus Abu Dabyje, pastarasis VTEK pripažintas pažeidęs etiką. Vėliau sekė viešas V.Andrejevo pasmerkimas „valstiečių“ frakcijoje, o šįmet – keliams asfaltuoti skirtų 150 mln. Eur perkėlimas iš direkcijos ministerijos žinion. O dabar – signalas krautis daiktus.
Pasakė aiškiai – bus naujas konkursas
Už pinigų paskirstymą keliams atsakingos Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovui V.Andrejevui rodomos durys ir jau neslepiama, kad su neįtikusiu vadovu bus atsisveikinta.
Penktadienį susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius pareiškė, kad Automobilių kelių direkciją pertvarkius iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę, bus skelbiamas naujo vadovo konkursas.
„Natūralu, kad kai keičiasi įmonė, viena uždaroma arba likviduojama, visi darbuotojai, įskaitant ir direktorių, jų darbo santykiai nutrūksta. Jie gaus atleidimo lapelius. Bus direktoriaus konkursas, kaip numato įstatymas“, – penktadienį Seimo Ekonomikos komitete, svarsčiusiame Kelių direkcijos pertvarką, teigė V.Kondratovičius.
V.Andrejevas: manęs atleisti negali
V.Andrejevui pavydėti darbo vietos būtų sunku. Iš vienos pusės juntamas savivaldybių ir merų spaudimas skirti pinigų vienam ar kitam keliui, valdančiųjų pyktis dėl neasfaltuotų kelių rinkiminėse apylinkėse. Iš kitos pusės – kelininkų pyktis dėl nerengiamų konkursų ir mestų įtarimų, kad šie dirba nekokybiškai.
Pats V.Andrejevas į spėliones, kuo užsitraukė valdančiųjų nemalonę, nesivelia, tačiau teigia, kad jo atleidimui nėra pagrindo.
„Ši reforma buvo pradėta 2018 metais. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, tokia reforma negali būti pagrindas nutraukti darbo santykius“, – 15min teigė jis.
Jis minėjo Darbo kodekso 51 straipsnį, kuriame teigiama, kad darbuotojų darbo santykiai nenutrūksta tokiu atveju, įskaitant vadovą, ir tai negali būti priežastis atleisti darbuotoją.
Didžiausias kritikas – į viceministro kėdę
V.Andrejevas Kelių direkcijai vadovauja nuo tada, kai susisiekimo ministru dar buvo Rokas Masiulis. Tiesa, nuo 2017 m. lapkričio jis buvo laikinasis vadovas, tačiau po metų jau buvo paskirtas į direktoriaus kėdę. Taigi „valstiečių“ lyderiai V.Andrejevą mato kaip R.Masiulio žmogų.
Kai prasidėjo garsieji R.Masiulio reidai į asfaltuojamus kelius, kur kelininkai kaltinti dirbantys nekokybiškai, jį lydėdavo V.Andrejevas. Stambieji kelininkai jį turėjo gerai įsiminti.
Ypač daug kritikos spaudos konferencijos metu pažėrė tuometis VGTU profesorius, buvęs Kelių direkcijos vadovas Virgaudas Puodžiukas. Šių metu sausį jis tapo ketvirtuoju susisiekimo viceministru.
Beje, V.Puodžiukas prieš tai du kartus 15min neigė, kad ketina užimti viceministro postą. Politikos užkulisiuose dar nuo sausio pradžios sklandė gandai, kad V.Puodžiukui rengiama viceministro kėdė.
V.Andrejevui jo paskyrimas turėjo būti dar vienas signalas, kad jo ateitis Direkcijoje yra nulemta.
Po skandalo ne kartą sulaukė kritikos
Skandalas dėl ministro Jaroslavo Narkevičiaus kelionių ir pietų Abu Dabyje kilo tada, kai V.Andrejevas apie tai prabilo 15min. Kilus skandalui toliau sekė kitos J.Narkevičiaus istorijos, kurios išjudino koaliciją ir paveikė premjero bei prezidento santykius.
Praėjusių metų gruodį V.Andrejevas buvo iškviestas į Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdį, kur buvo apkaltintas melavimu, duomenų slėpimu, o politinės jėgos lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo kelti pasitikėjimo juo klausimą. „Valstiečiai“ piktinosi stringančiu žvyrkelių asfaltavimu regionuose, kaltino neišnaudojamu biudžetu. Tai buvo dar vienas įspėjamasis signalas V.Andrejevui.
Paskutinė vinis į V.Andrejevo karjeros karstą – ministerijos planas Automobilių kelių direkciją pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į valstybės įmonę. Tam bus skelbiamas naujo vadovo konkursas. Tiesa, pasak viceministro, dėl būsimos valstybės įmonės valdybos formavimo principų apsispręs Seimas. Ją greičiausiai sudarys valstybės atstovai.
Tampa priklausoma nuo politikų
„Baltic Institute of Corporate Governance“ vadovas Rytis Ambrazevičius pastebi, kad valstybės įmonė yra morališkai pasenusi teisinė įmonės forma, nes institucija tampa priklausoma nuo politikų.
„Valstybės įmonių vadovus iki šiol skiria ir atleidžia bei jų atlygį nustato ministrai, o ne valdybos, kuriose dirba ir nepriklausomi nariai, ir kuri, be kitų svarbių pareigų, taip pat yra tam tikras visos įmonės veiklos skaidrumo garantas. Todėl valstybinių įmonių valdybos neturi realių galimybių kontroliuoti vadovą“, – sako ekspertas.
Anot jo, sudaromos visos prielaidos, kad ministras galėtų daryti tiesioginę įtaką vadovui priimti nebūtinai įmonei, bet kam nors kitam naudingus ar politiškai palankius sprendimus. „Mes seniai siūlome šį modelį keisti, paskutinis bandymas tai padaryti tiek Vyriausybės, tiek parlamentarų buvo šiemet Seime atmestas“, – tvirtino R.Ambrazevičius.
Ruošia sau šiltas vietas?
Visuomenei turi būti paaiškinta, kodėl reikia keisti institucijos statusą, valdybą arba vadovą, priduria R.Ambrazevičius.
„Turi būti išdėstytos konkrečios priežastys ar priekaištai. Bet kokie bandymai manipuliuoti situacija, vengti skaidrumo tik skatina visuomenės nepasitikėjimą bei lemia tai, kad į tokias pareigas nebenori kandidatuoti geriausi, nepriklausomi profesionalai, kurie galėtų stipriai prisidėti prie įmonės sėkmės“, – mano jis. Pernai išvaikyta „Lietuvos pašto“ valdyba kaip tik ir buvo toks pavyzdys, pridūrė ekspertas.
Opozicijos atstovas, konservatorius Jurgis Razma mano, kad Kelių direkcijos vadovas valdantiesiems galėjo neįtikti dėl dviejų dalykų.
„Nesunku įsivaizduoti, kad tą konkursą laimės norimas žmogus. Taip gali būti sprendžiamas klausimas dėl neįtikusio Kelių direkcijos vadovo, kuris galėjo perduoti informaciją apie užmokėtas sąskaitas, taip pat dėl esą per mažo asfaltavimo“, – sakė J.Razma.
Be to, valdančiųjų kadencija baiginėjasi. „Yra daug politinių pareigūnų, tad reforma apsidraudimui – užims tas pareigas baigdami politinę kadenciją. Keista, kad ši reforma iškilo kadencijos pabaigoje, nors pradžia tam buvo padaryta seniai. Manau, kad dabar jiems aktualu suieškoti šiltas vietas, jei keistųsi dauguma. Tokių dalykų neturėtų būti kadencijos pabaigoje“, – įsitikinęs opozicijos atstovas.
