Daugiau kaip prieš mėnesį išsekus kvotai ir dėl to nuostolius skaičiuojantys sektoriaus atstovai teigia, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vilkina įdarbinimo kvotos peržiūrėjimą. Be to, verslininkai teiraujasi, ar daromi tikslingi žingsniai siekiant peržiūrėti kvotą, kaip tai numato teisės aktai, ar numatyti konkretūs šio sprendimo priėmimo terminai.
Pasak aljanso vadovo Povilo Drižo, iki šiol TTLA nėra sulaukusi argumentuotų atsakymų į paklausimus dėl kvotos dydžio.
„Iš ministerijos sulaukėme tik rašto, kuriame išdėstyta politinė deklaracija, esą sprendimo priimti ji negalinti, o vietoj to siūlo diskusijas su profesinėmis sąjungomis. Kitaip tariant, palieka klausimo sprendimo paieškas pačiam verslui. Diskutuoti reikėjo pavasario pradžioje, kai verslas signalizavo apie itin spartų šiems metams nustatytos kvotos išnaudojimą, o ne šiuo metu – praėjus beveik dviem mėnesiams nuo jos išnaudojimo“, – pranešime sakė P.Drižas.
Jis atkreipė dėmesį, kad užsieniečių įdarbinimas galimas ir tuomet, kai kvota yra išnaudota, tačiau papildomos procedūros padidina įmonių patiriamą administracinę ir finansinę naštą.
„Mūsų vertinimu, SADM politinė komanda nėra tinkamai informuota apie kvotų nustatymo tikslus ir jų tikslinimo tvarką. Ekonominiai vertinimai ir darbo rinkos analizės aiškiai rodo, kad kvotos didinimas labai reikalingas verslui“, – sakė P.Drižas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius teigė, jog transporto sektorius yra tarp tų, kuriam nustatyta kvota neatitinka realaus poreikio.
„Būtina užtikrinti reikiamus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Taip pat – sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas“, – sakė R.Sartatavičius.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad migracijos ir demografijos politikos formavimas ir su tuo susijusių programų įgyvendinimas turėtų būti ne politizuotas, o deleguotas vienai atsakingai institucijai, pavyzdžiui, Užimtumo tarnybai.
„Dabartiniai sektoriaus iššūkiai dėl įdarbinimo tik patvirtina, kad užimtumo išsaugojimas turi būti sprendžiamas prioriteto tvarka, o tuo rūpintis turi ne politinio pasitikėjimo tarnautojai, bet pagal deleguotą atsakomybę institucija. Tokiu būdu išvengtume klausimo politizavimo ir sudarytume sąlygas priimti sprendimus atsižvelgiant į realų darbo rinkos poreikį“, – teigė A.Romanovskis.
Šiemet vežėjams buvo suteikta 11,6 tūkst. įdarbinimo kvotų, tačiau jos išnaudotos dar gegužę. Vežėjai ministerijos prašė papildomai skirti dar 15 tūkst. kvotų trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui. Susisiekimo ministerija tam pritarė.
