Prognozuojama, kad dėl to labiausiai nukentės smulkiosios, mažosios ir vidutinės įmonės, o jų gretose dar labiau išaugs bankrotų skaičius, veiklų stabdymas. Tad verslas ragina Vyriausybę ieškoti kompensacinių mechanizmų smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, siekiant palengvinti kintančią verslo aplinką.
Šių metų pradžioje pateikti bendrovės „Creditreform Lietuva“ duomenys rodo, kad mažosios ir smulkiosios transporto įmonės patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Be to, nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, iki šiol daug smulkių, mažų ir vidutinių įmonių dirbo su Rytų rinkomis, tad, prognozuojama, kad jos labiausiai ir nukentės.
„Transporto verslo bendruomenė stengiasi išvengti pačių blogiausių scenarijų ir jau senokai bando perorientuoti savo veiklas Vakarų kryptimis. Taip, tai nėra taip paprasta, ne visoms įmonėms pavyksta tai padaryti. Užsiveriant Rytų rinkoms, dar daugiau smulkių, mažų ir vidutinių įmonių bankrutuos arba stabdys veiklas, mažindamos apimtis, atleisdamos darbuotojus ir taip bandydamos išgyventi. Deja, prognozės niūrios – vis daugiau mažųjų, smulkių ir vidutinių įmonių nebeliks mūsų šalies transporto žemėlapyje, o jų darbuotojai papildys bedarbių gretas“, – sako Z.Buivydas.
Pasak jo, sudėtingą šių įmonių situaciją lemia kintanti ir mokestinė aplinka, brangstantys degalai, Mobilumo paketo reikalavimai ir aštri konkurencija dėl darbuotojų.
Būtent todėl vežėjai ragina Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo ir Finansų ministerijas taikyti kompensacinius mechanizmus ar kitas paramos priemones dėl užsidarančių Rytų rinkų sunkumų patiriančiam verslui.
„Naujų rinkų paieškos užima laiko. Nutrūkus ryšiams su partneriais Rytuose, daliai verslininkų reikės ieškoti naujų kelių, megzti naujus kontaktus kitose rinkose, kol įmonės galės įsitvirtinti naujose rinkose. Vyriausybė turėtų pradėti taikyti pagalbos mechanizmus, kaip galima greičiau ir padėti išsaugoti šalies transporto sektorių, kaip vieną didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų. Turime būti vieningi“, – pabrėžia Z.Buivydas.
Asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas akcentuoja, kad Lietuvoje vis dažniau pasigirstant raginimams vienašališkai įvesti draudimus vežti prekes į Rusiją ar Baltarusiją, blokuoti
kelius, pirmiausia reikėtų bendro sutarimo ES šalių ir institucijų lygmeniu, kad mūsų šalies verslas nenukentėtų.
„Nacionaliniai ribojimai – neracionalūs, nes esame bendroje ES erdvėje. Jei bus taikomi regioniniai ribojimai, jie užkirs kelią per Lietuvą judėti tik Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimiams, tačiau kroviniai į Rusiją ir Baltarusiją ir toliau sėkmingai važiuos iš kitų ES šalių. Įvedus vienašališkas sankcijas, atsakomosios sankcijos būtų taikomos tik Lietuvai. Štai kodėl būtinas visų ES šalių bendras sutarimas, o ne Lietuvos vienašališkas veikimas“, – pabrėžia V.Bučinskas.
Vienašališkas Lietuvos sprendimas stabdyti tranzitą mūsų valstybei gali grėsti milžiniškomis milijardinėmis baudomis ir tarptautinių susitarimų pažeidimais.
Dar šių metų pradžioje ekonomikos ekspertai prognozavo, kad itin sunki situacija smulkioms, mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms Lietuvoje susiklostė dėl kintančios mokestinės aplinkos, įtemptos geopolitinės situacijos, augančių degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainų, įsibėgėjusio transporto įmonių „kraustymosi“ į kitas ES šalis, kur darbo aplinka vežėjams geresnė. Smulkiesiems, mažiesiems ir mažiesiems vežėjams tampa vis sunkiau konkuruoti su didžiausiais rinkos dalyviais ir dėl darbo rinkoje vykstančios darbuotojų migracijos – iš smulkesnių į stambesnių vežėjų segmentą – dėl didesnių įmonių geresnio finansinio stabilumo.
