EK atlikti tyrimai rodo, kad dėl privalomo vilkikų grąžinimo į registracijos šalį kasmet gali būti papildomai nuvažiuojama iki 2 874 mln. kilometrų ir dėl to papildomai išmetama iki 2,9 mln. CO2. Taip pat apskaičiuota, kad dėl tarptautinio kombinuotojo vežimo operacijų kabotažo kvotų gali būti papildomai išmetama 397 000 tonų CO 2. Vien dėl šių dviejų Mobilumo paketo nuostatų į aplinką papildomai patektų 704 tonos NOx ir 251 tona kietųjų dalelių PM2,5.
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas sako, kad kelti šį klausimą dabar – labai svarbu, ypač žinant, kad ES institucijose jau yra paruošti teisės aktai dėl privalomo vilkikų gražinimo į registracijos šalį.
„Nepaisant to, kad jie jau yra ir atsakingi Europos institucijų pareigūnai supranta šios Mobilumo paketo naujovės žalą aplinkai, kol kas nesiimama jokių veiksmų. Tad prašome susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio inicijuoti šio klausimo įtraukimą į darbotvarkę artimiausioje Transporto taryboje. Tik kalbėdami argumentais galime pasiekti rezultatų“, – įsitikinęs Z.Buivydas.
Europos Parlamento narys Bronis Ropė tvirtina, kad EK užsakyti tyrimai atskleidė akivaizdžius faktus, kad vilkikų grąžinimas į savo šalį ir tarptautinio kombinuotojo vežimo operacijų kabotažo kvotų turės neigiamą poveikį klimatui ir padidins aplinkos taršą.
„Nepaisant to, garsiai deklaruodama ambicingus neutralaus poveikio klimatui tikslus, Europos Komisija dar nesiėmė jokių realių veiksmų, kad sustabdytų šių žaliajam kursui prieštaraujančių nuostatų įsigaliojimą. Toks pasyvus požiūris kelia abejonių Europos Komisijos nuoširdumu ir gebėjimais pasiekti realių klimato kontrolės rezultatų“, – savo pranešime teigia B.Ropė.
Z.Buivydo teigimu, Lietuvos vežėjai jau ne kartą yra išsakę poziciją, kad būtina peržiūrėti Mobilumo paketą, nes to nepadarius, jis tarnautų didžiosioms ir ekonomiškai stipriausioms valstybėms, kurioms naujos nuostatos yra naudingiausios. Pavyzdžiui, dėl direktyvos, kurioje numatyti reikalavimai vilkikams grįžti į įmonės registracijos šalį ir kabotažo apribojimai, kurie įsigalioja jau sausio 15 dieną.
„Vakarų šalyse vyksta intensyviausias krovininio transporto judėjimas. Tad Vakarų vežėjai kur kas dažniau apsilanko savo valstybėse, nei Rytų Europos vairuotojai savo šalyse. Būtent taip dirbtinai sudaromos skirtingos konkurencinės sąlygos veikti Bendrojoje Europos rinkoje“, – sako Z.Buivydas.
Asociacija primena, kad mūsų šalies Vyriausybė jau kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl dviejų dar neįsigaliojusių Mobilumo paketo reikalavimų: grįžimo kas 8 savaites ir 4 dienų pertraukos vykdant kabotažą.
Taip pat Lietuvos, Rumunijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Lenkijos nacionalinės vežėjų asociacijos, tarpininkaujant tarptautinei vežėjų asociacijai (IRU), kreipėsi į EK, reikalaudamos atšaukti automobilių grąžinimo taisykles, atsižvelgti į ekspertinius tyrimus dėl taršos didėjimo, diskriminacinių sąlygų Rytų Europos vežėjų atžvilgiu.
