Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, jeigu bus taikomos ribojimo priemonės įdarbinti profesionalius vairuotojus užsieniečius, tarptautinių krovinių logistikos grandinė gali susidurti su rimtomis krovinių tiekimo problemomis.
„Suprantame, kad Lietuvoje yra nedarbo problema ir palaikome racionalias iniciatyvas spręsti šį klausimą. Tačiau profesionalių vairuotojų iš užsienio ribojimas patekti į šalies darbo rinką nedarbo problemos niekaip neišspręs – tam paprasčiausiai nėra racionalių prielaidų“, – sako P.Drižas. Jo teigimu, iš beveik 260 tūkst. šalyje registruotų bedarbių, tik 0,6 proc. turi reikiamas C ir CE vairavimo kategorijas ir mažiau nei 0,1 proc. nurodo ieškantys tarptautinių krovinių vairuotojo darbo. Jis sako, kad netgi rengiant naujus kvalifikuotus vairuotojus, jų parengimas užtrunka iki pusės metų, o verslui profesionalių vairuotojų reikia jau dabar.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitos valstybinės institucijos pernai mums yra pavirtinusios, kad kvotomis siekiama nustatyti įdarbinamų darbuotojų iš kitų šalių poreikį bei apskaitą, o ne jų ribojimą patekti į darbo rinką. Tuo pačiu žadėta, kad esant nepakankamai kvotai, jos dydis galės būti didinamas kartą per metus, kaip tai numato atitinkami teisės aktai. Verslas tikisi, kad šie valdžios pažadai bus tęsiami, nes sektorius netrukus susidurs su drastišku profesionalių vairuotojų trūkumu“, – pažymi P.Drižas.
Sektorius netrukus susidurs su drastišku profesionalių vairuotojų trūkumu.
Jo teigimu, verslo prašymas padidinti kvotą yra teisiškai pagrįstas – vadovaujantis praėjusių metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu, kvota gali būti didinama, jeigu įdarbintų užsieniečių skaičius viršija 70 proc. patvirtintos metinės kvotos dydžio. Lietuvos migracijos informacinės sistemos duomenimis, šių metų gegužę profesionaliems vilkikų vairuotojams skirtos kvotos panaudojimas jau buvo pasiekęs beveik 85 proc., kai tuo tarpu statybos sektorius išnaudojo 37 proc., pramonė – 16 proc., žemės ūkis – 0,9 proc. kvotos.
P.Drižo vertinimu, didelis atotrūkis skirtinguose sektoriuose veikiausiai susidarė todėl, kad skirstant kvotas nebuvo atsižvelgta į skiriamos kovotos dydžio ir apdraustų tos profesijos darbuotojų skaičiaus santykį. Remiantis „Sodros“ duomenimis, tarptautinio transporto sektoriui skirta kvota tesudaro apie 15 proc. nuo visų apdraustųjų sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų, kai statybų sektoriui skirtas kvotos dydis siekia 72 proc. apdraustųjų šios profesijos atstovų.
Šiems metams patvirtinta kvota leidžia įdarbinti 11600 tarptautinę kvalifikaciją turinčių vairuotojų iš trečiųjų šalių. Pasak P.Drižo, įvertinus kvotos išnaudojimo tendencijas, jos metinis dydis turėtų būti bent dukart didesnis. Jis remiasi ir oficialia statistika, pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, per pastaruosius du metus mūsų šalyje išduodama beveik po 30 tūkst. vairuotojų liudijimų ne ES valstybių narių piliečiams.
Didesnis vairuotojų poreikis darbo rinkoje atsirado pernai rugpjūtį įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimui, pagal kurį visi Lietuvoje įdarbinti vairuotojai kas 3-4 savaites grąžinami į įmonės įsisteigimo šalį arba gyvenamąją vietą. Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą veiklą iš reiso grįžusius vairuotojus privalomam poilsiui, juos turi pakeisti jau pailsėję kolegos, todėl vairuotojų rezervas išaugo. TTLA duomenimis, iki Mobilumo paketo reikalavimų vienam vilkikui aptarnauti statistiškai reikėjo 1,5 vairuotojo, dabar – 2,5.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas vienija per 20 didžiausių šalies transporto ir logistikos įmonių, kurių bendra apyvarta siekia daugiau kaip 80 proc. viso Lietuvos krovininio kelių transporto pajamų. Asociacijos narės išskirtinai vykdo tarptautinių krovinių operacijas visomis transporto rūšimis, apimančiomis kelių, aviacijos, vandens ir geležinkelių transportą. Asociacijos nariai veiklą vykdo Europoje, Azijoje bei kituose pasaulio regionuose.
