Visą Europą pirmyn atgal kasdien raižo apie 30 tūkst. Lietuvos vilkikų. Užsidarius Rusijai, iš ten pasitraukęs kas laikinai, o kas visam laikui su krovinių gabenimu ėmė veržtis į Vakarų rinką. Bet vežėjai greitai apsižiūrėjo, kad konkuruoti pripildytame sektoriuje, be kita ko, sunku ir dėl draudimo įmokų.
70 vilkikų turinčios įmonės vadovas sako – įpirkti civilinės atsakomybės draudimo polisą tampa sunkiai įmanoma. Įmonė kasmet tam išleidžia gerokai per 100 tūkst. eurų.
„Lyginant, sakykim, kas buvo 10 metų atgal ir dabar, tai kainos pasikeitę – kai kuriais atvejais iki 10 kartų. Kai įstojom į ES, kainos buvo apie 500 eurų, dabar draudimo kompanijos gali paprašyti ir 9 tūkst. Ypatinga problema yra su Vakarų Europa ir Jungtine Karalyste“, – UAB „Solotransa“ direktorius Artūnas Rutkauskas.
Dalis Lietuvoje veikiančių draudimo kompanijų, anot vežėjų, turbūt tyčia siūlosi apdrausti už tokią kainą, kuri nereali. Tad formaliai esą polisą gali pirkti iš visų 7, bet realiai – iš poros draudikų, o esant tokiai situacijai, nėra konkurencijos, kainas draudikai gali susigalvoti, kokias nori.
„Jums pasako, kad šiandien duonos kepaliukas kainuoja 10 eurų. Ir jūs privalote jį pirkti. Ne tai, kad jūs nenorit pirkti, einat į kitą parduotuvę ieškot, ne, jūs turit vieną prekybos centrą arba tris Lietuvoje, kur yra privalomas duonos pirkimas į jūsų krepšelį ir jūs nuėję turit už tą duoną mokėti 10 eurų. Tokioj pat situacijoj dabar atsidūrę vežėjai. Mano supratimu, jeigu yra žodis „privalomas“, tada jis turi būti reguliuojamas“, – kalbėjo UAB „HTR1“ direktorius Artūras Mockevičius.
„Nėra nė vienos bendrovės, kuri nėra apdraudusi sunkvežimio. Specialiai šiandien pažiūrėjau statistiką. Taip, visi mes norim pirkti pigiau, labai supranti tokie dalykai, bet, na, yra kaip yra. Konkurencija pakankamai didelė, manyčiau, ir pakankamai tvirta. Kainas turi reguliuoti rinka. ES teisės aktai labai aiškiai draudžia reguliuoti kainas šitoj srity“, – teigė Lietuvos banko Draudimo priežiūros skyriaus viršininkas Marius Dumbauskas.
Vežėjai grasina sunkvežimius registruoti užsienyje arba krovinius gabenti išvis be draudimo.
„Situacija kritiška, kad vežėjai, negalėdami sumokėti tokių drastiškų įmokų, jau net nesidraudžia ir važiuoja nedraustais automobiliais. Tai laukia didžiulis smūgis Motoriniam biurui, taip pat ir mums – vežėjams, kadangi tai yra katastrofa“, – sakė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.
„Linava“ sako siekianti, kad drausti privalomąją civilinę atsakomybę vežėjai galėtų ne vien Lietuvoje, kaip yra dabar, o bet kur kitur. Lenkijoje, Latvijoje polisai esą gerokai pigesni.
Draudikų biuras sako – bet kokios šalies draudikai pirmiausia žiūri, kaip dažnai ir kokio dydžio sumas reikia išmokėti dėl avarijų. Jeigu lietuviai jų nesumažins, mažesnių kainų nebus niekur.
„Per metus iš 100 vairuotojų 30 padaro eismo įvykius. Normaliai vidurkis Lietuvoj – visų žmonių –yra maždaug 6 iš 100. Tai vienas dalykas. Todėl vežėjai turi rūpintis, ne kas jiems reguliuos kainas, o imtis priemonių, kaip mažint eismo įvykių skaičių. Ir antra, jų vidutinė žala yra 4,5 tūkst. eurų. Viena vidutinė žala. Tai reiškia, per metus yra priskaldoma virš 30 milijonų eurų žalų. Na tai apie ką mes galim kalbėt?“, – situaciją apibūdino Transporto priemonių draudikų biuro vadovas Algimantas Križinauskas.
Transporto, sandėliavimo ir logistikos paslaugų sektorius Lietuvoje sukuria, skaičiuojama, apie 13 proc. BVP. Be tūkstančių vairuotojų, iš jo gyvena vilkikų pardavėjai, detalių tiekėjai, servisai ir daugybė kitų verslų.
