Nėra šansų, kad traukinys neišvyks laiku dėl nepalankių oro sąlygų. Nereikia sukti galvos kur atvykus parkuoti automobilį, o kelionė mėgaujantis kraštovaizdžiu ir vietiniu gyvenimu žadina norą užsukti ir į įdomesnius muziejus. Dažniausiai jie būna įsikūrę visai netoli geležinkelio stoties.
Nenuostabu, kad bilietai į tarptautinį „LTG Link“ maršrutą Vilnius-Ryga-Vilnius vasarą ištirpsta greičiau nei porcija ledų.
Modesta Gusarovienė, keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ verslo vystymo ir rinkodaros vadovė sako, kad šiltuoju metu laiku traukiniautojų skaičius gerokai šokteli į viršų.
„Pavasaris ir vasara – aktyviausias kelionių traukiniais laikas. Tai rodo ir mūsų turimi duomenys. Jeigu šaltuoju metų laiku traukiniais dažniausiai keliauja gana pastovūs klientai, tai vasarą traukiniauti pradeda ir tie, kuriems traukinys, galbūt, nėra kasdienė transporto priemonė. Šiltuoju metų laiku traukiniautojų skaičius išauga 22 proc.“, – sako M.Gusarovienė.
Daugiausia traukiniautojų į Rygą vyksta iš Vilniaus – apie 63 proc., maždaug 16 proc. keleivių Rygoje lankosi iš Šiaulių, kas dvyliktas traukiniautojas – iš Kaišiadorių, apie 7 proc. keleivių į Rygą važiuoja iš Joniškio. Tarptautinis maršrutas yra aktualus šeimoms ir jaunimui – apie 10 proc. keleivių – vaikai ir moksleiviai. Maršrutu naudojasi ir verslo klientai, jie sudaro 4 proc. Vilnius–Ryga maršruto keleivių.
Pernai metų pabaigoje startavęs kasdienis traukinio maršrutas Vilnius–Ryga dar labiau išplėtė keliautojų galimybes, sujungdamas ne tik dvi Baltijos šalių sostines, bet ir du unikalius transporto technikos muziejus –Vilniaus „Automuziejų“ ir Rygos automobilių muziejų.
„Turistai dažnai Baltijos šalis stengiasi aplankyti vienu vizitu. Kodėl gi trumpų kultūrinių atostogų, išnaudojant patogų traukinio maršrutą Vilnius-Ryga-Vilnius, neišmėginti šiemet? – sufleruoja nuotaikingos viešnagės idėją Jolanta Masiulienė, Vilniaus „Automuziejaus“ rinkodaros vadovė. – Vilniaus ir Rygos automobilių muziejus sieja graži bičiulystė. Keičiamės lankytojais, patirtimi, istorijomis. Nors broliukų muziejus vyresnis už mūsiškį 29–eriais metais, abi kultūros įstaigos yra vienodo dydžio pagal užimamą plotą (virš 4500 m2) ir eksponatų kiekį – kiekvienas pristatome per 100 skirtingų transporto priemonių.“
Abiejuose muziejuose pasakojama pasaulinė transporto vystymosi istorija, skiriasi tik koncepcijos. Vilniaus „Automuziejus“ savo interjeru primena meno galeriją, tuo tarpu Rygos automobilių muziejus traukia moderniomis technologijomis, interaktyviais ekranais, virtualiais turais per automobilių konstravimo istoriją.
Vilniaus „Automuziejus“ gali pasigirti turtinga XIX a.–XX a. pasauline transporto raidos ekspozicija – nuo XIX a. menančių dviračių ir karietų, karalius, popiežius ir prezidentus vežiojusių automobilių, keisčiausių pokario ratuočių iki pirmųjų lietuviškų lenktynių bolidų. Rygos automobilių muziejuje smalsumą kutena ir Latvijoje pagamintos transporto priemonės. Tarp jų prieškariu Rygoje veikusio fabriko „Ford-Vairogs“, gaminusio automobilius pagal „Ford“ licenziją eksponatai, sportinis OSCar automobilis, įveikęs Dakaro ralį, mikroautobusai ir net motoriniai dviračiai.
Vyriausiąjį Baltijos šalių automobilių muziejų Rygoje iš geležinkelio stoties viešuoju transportu pasieksite per 20 minučių. Vilniaus „Automuziejus“ iš vietinės geležinkelio stoties pasiekiamas pėsčiomis per 15 minučių.
Tiems, kas lankosi Baltijos šalyse ir domisi autotechnikos istorija, abu muziejai gali pasiūlyti įdomią, bet skirtingą patirtį. Anksčiau trūko dviejų Baltijos šalių sostines jungiančio traukinio. Dabar jis kursuoja kasdien ir suteikia puikią progą vienu maršrutu aplankyti du muziejus. Tik nepamirškite parodyti savo traukinio bilieto abiejų muziejų kasose, jis suteiks 10 proc. nuolaidą. Neišdildomų įspūdžių ir gero kelio traukiniaujant!
