Šešėlinė degalų rinka jau sudaro bent 15 proc. degalų rinkos. Didžioji dalis rusiškų ar baltarusiškų degalų, kurie yra maždaug du kartus pigesni nei Lietuvoje parduodami, Lietuvą pasiekia vilkikų degalų bakuose. Tai yra nelegalu, tačiau patikrinti pasienio pareigūnai visų automobilių negali, todėl nemažai taip besielgiančių vairuotojų išsisuka.
Tiesa, kartais į pareigūnų rankas pakliūva vienas kitas nusikaltęs vairuotojas. Pavyzdžiui, trečiadienį muitinė pagavo rusą, kuris „nupylė“ 925 litrų degalų.
Pernai už įvežamų degalų taisyklių pažeidimus muitinės postuose į Lietuvos biudžetą vežėjams teko sumokėti per 200 tūkst. eurų. Pareigūnai pasakoja, kad transporto įmonėse randa ir kitų nusikalstamos veikos požymių, tarkime, mokesčių vengimo, atlyginimų vokeliuose ir pan.
Sistemą apgauti nesunku
15min kalbėjosi su daug metų transporto sektoriuje dirbančiu vadybininku, kuris savo tapatybės atskleisti nenorėjo, motyvuodamas, kad jo apibūdinta schema transporto sektoriuje yra vartojama masiškai.
Jis pasakojo, kad atvežti degalų į Lietuvą nėra taip jau sunku. Tarkime, iš Rusijos į Lietuvą važiuoja vilkikas. Jo vairuotojas pasienyje, kur degalai dar maždaug perpus pigesni, prisipila pilną baką degalų (taigi apie 1500 litrų).
Važiuoti jam toli nereikia – nuvažiavęs į įmonę, jis tuos degalus išpila, ir įmonė naudoja juos jau savo reikmėms, taip sutaupydama nemažas sumas.
„Rusiška transporto priemonė, jeigu niekur nestringa, gali padaryti tris reisus Lietuva–Maskva. Kiekvieną kartą ji grįžta su 1500 litrų degalų iš Rusijos. Sau pasilieka ji degalų nusivažiuoti iki Baltarusijos. Vairuotojui atgal į Rusiją užtenka 150–200 litrų. Visą skirtumą čia palieka“, – pasakojo ilgametis sektoriaus darbuotojas.
Pasak jo, svarbu tinkamai pasirinkti kelius, kuriais įvažiuojama ir išvažiuojama iš Lietuvos. „Tik bendra informacinė Latvijos, Lietuvos ir Estijos sistema padėtų užkirsti kelią nelegalių degalų patekimui į rinką ir neiškraipytų konkurencinių sąlygų“, – pasako vyras.
Tačiau tokios sistemos nėra, taigi vairuotojai kartu su už jų stovinčiomis įmonėmis puikiai išnaudoja spragas.
„Jei įvažiavai į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną, tarkim, Kybartus arba Medininkus, tai į Rusiją nusipylęs degalus turi išvažiuoti ne per Lietuvos Respublikos kontroliuojamą pasienio punktą. Jei įvažiavai ne per LR kontroliuojamą pasienio punktą, tada gali išvykti jau per LR pasienius. Įvažiuojant ir išvykstant yra pildomos degalų deklaracijos, užrašomas degalų kiekis ir kilometražas“, – pasakojo transporto vadybininkas. Todėl reikia važiuoti per du skirtingų valstybių kontroliuojamus pasienio punktus, kurie tarpusavyje informacija nesidalina.
Senesnėms transporto priemonėms įmanoma už 20 eurų prasukti kilometražą, kokius 2000 km į priekį, pastovėti 2–3 dienas, kol remontuojiesi ar lauki krovinio perkrovimo. Ir išeina, kad vėl legaliai gali išvykti iš Lietuvos, – pasakojo ilgametis sektoriaus darbuotojas.
Vyras aiškino, kad kartais patikrinimai vyksta kelyje – transporto priemones, tarkime, prie Zarasų sustabdo mobilios grupės.
„Kiek gyrėsi vairuotojai, tai už 20–50 eurų galima susitarti, kad rašytų mažą degalų kiekį, nors realiai bakai yra pilni. Retais atvejais, kai susitarti nepavyksta, tai senesnėms transporto priemonėms, kokios realiai daugiausia į Rusiją ir važinėja, įmanoma už 20 eurų prasukti kilometražą, kokius 2000 km į priekį, pastovėti 2–3 dienas, kol remontuojiesi ar lauki krovinio perkrovimo. Ir išeina, kad vėl legaliai gali išvykti iš Lietuvos“, – apie „atidirbtus“ valstybės apgaulės būdus pasakojo sektoriaus žinovas.
Pasak jo, tai yra masinis reiškinys. „Ir tai yra žiauru. Įmonės savo teritorijose turi įsirengusios slaptas talpyklas, kur pradžioje nupilami degalai, o paskui perpilama kitur, daro tai garažuose, užsidarę vartus ir tt.“
Pagal galiojančius teisės aktus, visų pirma, ES reglamentą, nuo mokesčių atleidžiami tie degalai, kurie įvežami standartinėje talpykloje (aiškiau – kuriais važiuoja automobilis, o bakas turi būti gamyklinis). Mokesčiais neapmokestinti degalai (vertinami kaip suteikta lengvata) negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, jie negali būti išpilti pardavimui, panaudoti kitoje transporto priemonėje, sandėliuojami ar dovanojami. Jeigu tai dėl tam tikrų priežasčių įvyksta, teisės aktai numato, kad asmuo apie tai privalo informuoti muitinę ir susimokėti importo mokesčius.
Surinko per 200 tūkst. eurų
Nuo mokesčių atleidžiami tie degalai, kurie įvežami standartinėje talpykloje. Mokesčiais neapmokestinti degalai negali būti naudojami kitoje transporto priemonėje nei toji, kurioje jie buvo įvežti, jie negali būti išpilti pardavimui, panaudoti kitoje transporto priemonėje, sandėliuojami ar dovanojami. Jeigu tai dėl tam tikrų priežasčių įvyksta, teisės aktai numato, kad asmuo apie tai privalo informuoti muitinę ir susimokėti importo mokesčius, 15min aiškino Muitinės pareigūnai.
Jie tikrina vairuotojus, ar tie teisingai deklaruoja atsivežamų degalų kiekį, tačiau tai daroma pasirinktinai, „atsižvelgiant į rizikos kriterijus“. Raštu vairuotojai deklaruoja, kiek turi degalų talpyklose, nurodo bako talpą, rūšį ir kiekį.
Pernai vilkikų vairuotojai deklaravo 384 milijonus litrų degalų. Už įvežamų degalų taisyklių pažeidimus muitinės postuose surinkta 213 tūkst. eurų mokesčių, o nuo pat 2014 metų, kai atsirado prievolė deklaruoti įsivežamus degalus, už pažeidimus surinkta 1,2 mln. eurų.
Dažniausiai vengia mokesčių
Transporto įmonės ir kitaip dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje, dažniausiai mokėdamos atlyginimus vokeliais ir vengdamos mokesčių.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 15min pasakojo, kad atskleisti nusikaltimai transporto srityje yra dažniausiai susijęs su apgaule išvengtais privalomai mokėtinais mokesčiais (pelno ir kitų mokesčių slėpimas ir vengimas), kuomet teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ar turtą, apgaulingai tvarkoma buhalterija ir klastojami dokumentai.
FNTT yra atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, įtariant, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais.
„Tiriant tokias nusikalstamas veikas atskleidžiami ir faktai apie tai, kad tokiose įmonėse darbuotojams dalis atlyginimo išmokama vokeliuose. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamos veikos atskleidimas didžiąja dalimi priklauso ir nuo tiriamose bendrovėse dirbusių ar dirbančiųjų darbuotojų liudijimų apie faktus patvirtinančius, kad buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis“, – aiškino FNTT specialistai.
Be to, FNTT yra atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl krovinius pervežančių bendrovių, įtariant, kad darbuotojams prie nustatyto atlyginimo buvo mokami neapskaityti priedai grynaisiais pinigais. Konkrečių įmonių FNTT kol kas įvardinti negali.
