Pastaraisiais metais smarkiai augo ir pagrindiniai Rusijos oro uostai. Labiausiai – Maskvos Šeremetjevo oro uostas (63 proc). Taip pat žymiai augo Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostas (54,7 proc.), Sočio (46,3 proc.), Maskvos Vnukovo (41,4 proc.), Krasnodaro (38,2 proc.) ir Maskvos Domodedovo (36,4 proc.) oro uostai.
Už Rusijos ribų stebimas ryškus Belgrado Nikolos Teslos oro uosto siūlomų vietų keleiviams augimas (54,6 proc.). Tą labiausiai lėmė pasikeitęs „Air Serbia“ prekės ženklas.
Smarkiai augo ir Bukarešto Henri Coanda oro uostas (43 proc), Gdansko Lecho Walesos (36,9 proc.) ir Baku Heydaro Aliyevo oro uostas (36,5 proc.).
Per pastaruosius 10 metų Rytų Europos oro uostai smarkiai augo – 2005 metais jie galėjo skraidinti per 73,5 mln. keleivių, o 2014 metais – jau 144,8 mln. keleivių. Taigi per 10 metų pajėgumai išaugo 96,9 proc. – kasmet vidutiniškai po 10,8 proc.
Dominuoja pigių skrydžių bendrovės
„Route Online“ primena, kad 2014 metais trys didžiausi Lietuvos oro uostai (Vilniaus, Kauno ir Palangos) buvo sujungti, siekiant efektyvumo. Lietuvos rinkoje dominuoja pigių skrydžių vežėjai – 43 proc. šalyje veikiančių avialinijų aptarnauja pigius skrydžius medžiojančius keleivius.
Vilniaus oro uostas prognozuoja, kad šiemet sulauks 3,2 mln. keleivių, bendradarbiaudamas su 24 oro bendrovėmis ir siūlydamas 46 skrydžių kryptis. Vilniaus oro uostas yra didžiausias Lietuvos oro uostas.
Kauno oro uostas yra antrasis pagal dydį. Jis pernai aptarnavo 800 tūkst. keleivių. Iš jo lėktuvai skrenda dešimčia krypčių, oro uoste dirba tik pigių skrydžių bendrovė.
