„Vienas iš svarbiausių tikslų yra pasiekiamumas. Lietuva yra atvira šalis, oro transportas yra pats patogiausias atvažiuoti į Lietuvą ir skristi į kitas šalis. Oro uostas irgi yra ekonomikos vienetas, čia dirba daugiau kaip 100 organizacijų, todėl reikia pagerinti investicinę aplinką“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo Vilniaus oro uosto direktorius Olafas Martensas.
Terminalo rekonstrukcija paskubinta todėl, kad šiuo metu nespėjama aptarnauti keleivių. Jis skirtas 3,5 mln. keleivių per metus aptarnavimui, o šiuo metu per Vilniaus oro uostą kasmet skrenda kone 4 mln. žmonių.
Terminalo rekonstrukcija paskubinta todėl, kad šiuo metu nespėjama aptarnauti keleivių. Jis skirtas 3,5 mln. keleivių per metus aptarnavimui, o šiuo metu per Vilniaus oro uostą kasmet skrenda kone 4 mln. žmonių.
„Keleivių augimas nėra toks didelis, bet reikia tvarkytis“, – O.Martensas pridūrė, kad rekonstrukcijos metu skrydžių apribojimų nėra numatyta.
Pasak jo, rekonstravus terminalą, keleivių aptarnavimas bus greitesnis ir patogesnis, taip pat bus didesnis prekių ir paslaugų asortimentas, nes ketinama 10 tūkst. kvadratinių metrų išplėsti komercinę oro uosto zoną.
Planuojama atsisakyti privažiavimo prie galutinio išvykimo terminalo – neliks vadinamųjų oro uosto rankovių. Išvykimas iš Vilniaus bus perkeltas į kairiąją oro uosto pusę. Žadama terminale padaryti daugiau erdvės keleiviams.
Vaikščioti keleiviams, pasak jo, reikės mažiau, nes daugiau orlaivių stovės arčiau terminalo.
„Keleivių patogumas yra mūsų tikslas, ieškome su architektais sprendimų“, – sakė O.Martensas.
Būsimoji rekonstrukcija leis per dieną laisvai aptarnauti iki 20 tūkst. keleivių. Šiuo metu oro uosto terminale per dieną laisvai aptarnaujami 9,5 tūkst. keleivių, vasaros sezono metu jų skaičius siekia ir 14–15 tūkst.
Rekonstrukcija prasidės po poros savaičių ir truks iki 2021 m.
Terminalo modernizacija prasidės nuo sterilios zonos rekonstrukcijos, kuri bus baigta šių metų pabaigoje. Iki 2020 m. pradžios taip pat planuojama rekonstruoti orlaivių peroną ir riedėjimo takus bei pertvarkyti oro uosto eismo infrastruktūrą. Paskutinė didelė projekto dalis, keleivių išvykimo terminalo rekonstrukcija, prasidės 2019-aisiais ir tęsis iki 2021-ųjų.
Štai kaip po rekonstrukcijos atrodys Vilniaus oro uostas:
Oro uosto rekonstrukcija atsieis apie 60 mln. eurų. Iš jų 20 mln. eurų bus skirta pagal tarptautinius reikalavimus privalomajai įrangai įsigyti bei atnaujinti, o apie 12 mln. – orlaivių perono ir riedėjimo takų rekonstrukcijai.
Pasak direktoriaus, oro uosto rekonstrukcijai bus naudojamos nuosavos lėšos, dalį reikės pasiskolinti iš komercinių bankų.
„Turime ateiti su realiomis nuomonėmis, ką norime paimti, ir būtinai turime investuoti ir savo lėšų. Bet tai turi būti realybė. Turi būti normalus santykis, kad mes galėtume realiai dirbti kaip įmonė“, – sakė Vilniaus oro uosto direktorius.
Jis sulaukė ir klausimo, ar nebūtų pigiau nugriauti oro uostą ir perstatyti jį iš naujo. Tačiau, O.Martenso vertinimu, to padaryti nėra įmanoma. Senasis terminalo pastatas yra kultūros paveldo objektas, o be to, griaunant oro uostą, reikėtų jį visiškai uždaryti kuriam laikui, o tai yra sunkiai įsivaizduojama.
