Kaip bus prijungtas Vilnius, šiandien atsakyti negalime, nes tam bus dar atliekamos papildomos studijos, – sakė R.Slapšys.
Rail-Baltica |
Šiuo metu iki Kauno tiesiama europinė geležinkelių linija daugiausiai bus skirta krovinių pervežimui. Tuo tarpu „Rail Baltica 2“ greitoji vėžė, kuria riedančių traukinių greitis pasieks 240 km per valandą, eis nuo Berlyno iki Talino ir net Helsinkio, tačiau į jį keleivius ir krovinius teks perkelti keltu. Greitoji geležinkelių linija sujungs šešių šalių sostines. Taip pat ir Vilnių.
Maksimalus 240 km per valandą traukinių greitis pasirinktas neatsitiktinai. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad tais pačiais bėgiais negali važiuoti ir kroviniai, ir keleiviai, jeigu traukinių greitis didesnis.
„Kaip bus prijungtas Vilnius, šiandien atsakyti negalime, nes tam bus dar atliekamos papildomos studijos“, – 15min.lt sakė susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.
Kol kas aišku, jog pagrindinis „Rail Baltica“ centras bus Kaune. Tai lemia patogi šio miesto geografinė padėtis Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ stato Vilniaus intermodalinių krovinių centrą, kuris turėtų išspręsti efektyvaus susisiekimo su sostine klausimą gabenant krovinius.
Geležinkelio tiesimo darbai |
Dėl „Rail Baltica 2“ projekto konkuruoti pradėjo Šiaulių ir Panevėžio savivaldybės. Kol kas manoma, jog geležinkelio linija eis per Panevėžį. Tai numatyta parengtoje „Rail Baltica“ strateginio poveikio aplinkai ataskaitoje. Šiuo metu per Šiaulius eina senoji dar Sovietų Sąjungos laikais nutiesto geležinkelio vėžė. Ataskaitos rengėjos UAB „Sweco Lietuva“ atstovai nurodo, jog klojant „Rail Baltica 2“ senosios vėžės buvimas darbų neatpigintų.
Su panašia problema susidurs ir Vilnius. 15min.lt duomenimis, greičiausiai dabartinis geležinkelio kelias Vilnius-Kaunas bus modernizuotas ir pritaikytas greitajai europinei vėžei. Tokiu atveju keliaujant į Rygą, Taliną ar Helsinkį tektų persėsti Kaune.