„Jeigu specialųjį planą patvirtins, tada bus pereita prie žemės paėmimo procedūrų, nes linija tiesiama naujoje vietovėje, kur yra privatiems asmenims priklausanti teritorija. Tik po to, kai žemės bus išpirktos, bus pereita prie techninio projektavimo“, – BNS sakė bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas Domas Jurevičius.
Pasak jo, kol kas sunku atsakyti, ar teks koreguoti specialųjį planą – tai parodys dviejų mėnesių viešinimo laikotarpis.
„Pradėtos viešinimo procedūros ir faktas, kad jos gali daryti didelę įtaką, nes bendraujama su savivaldybėmis, žemių savininkais. Viskas priklausys nuo to, kiek mes gausime pastabų, kiek jos bus argumentuotos ir svarios ir kiek į tai bus galima atsižvelgti. Per du mėnesius visa tai paaiškės“, – teigė D.Jurevičius.
Jis sakė, jog žemės paėmimo procesas neturėtų trukti per ilgai, nes „Rail Baltica“ yra ypatingos svarbos projektas – jis turėtų baigtis 2018 metais.
„Kadangi čia ypatingos svarbos valstybės projektas, tai galima daryti pagal kitą įstatymą, kuris leidžia paimti žemes, pradėti statyti ir mokėti rinkos kainą, o savininkas negali stabdyti proceso. Manome, kad 2018 metais turbūt viskas bus baigta ir pradėtos projektavimo pirkimo procedūros, o gal ir pats projektavimas“, – tikino „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas.
Susisiekimo ministerija specialųjį planą patvirtino pernai gruodį. Vėžė turėtų būti nutiesta nuo Kauno per Panevėžį iki Latvijos sienos. Lietuva jau yra nutiesusi „Rail Baltica“ atkarpą nuo Lenkijos iki Kauno.
Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais skaičiavimais, siekia 3,7–5,2 mlrd. eurų. Lietuvoje atkarpos ilgis siekia 366 kilometrus – čia bus tiesiamas ne tik kelias iki Latvijos sienos, bet ir nuo Kauno iki Vilniaus. Latvijoje ir Estijoje trasos ilgis sieks maždaug po 300 kilometrų, o Lenkijoje – 430 kilometrų.
Europos Komisija „Rail Baltica“ Lietuvoje jau skyrė 106 mln. eurų (85 proc.) paramos, tačiau praėjusių metų liepą neparėmė 75,3 mln. eurų vertės signalizacijos įrengimo nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Dar 442 mln. eurų (82 proc.) skirta bendrai Baltijos valstybių įmonei „RB Rail“.
Vasarį pateikta paraiška papildomam vėžės finansavimui. Lietuvos teritorijoje „Rail Baltica“ darbams paraiškoje prašoma 197 mln. eurų finansavimo – apie 85 proc. bendros projektų vertės, kuri siekia 231 mln. eurų.
