Ne vienintelis specialus reisas
„Įvykdyta žmonių evakuacija iš Vokietijos tik parodo, kaip Lietuvai svarbu turėti susisiekimą su Vakarų Europa geležinkeliu. Tai didžiausia kiekį keleivių talpinanti transporto priemonė, galinti užtikrinti vežamų keleivių izoliaciją nuo aplinkos, kas šiuo atveju buvo itin svarbu. Jei iki šiol nebūtų nutiestas „Rail Baltica“ geležinkelis iki Kauno ir vagonus pasienyje su Lenkija būtų reikėję keisti, nežinia ar tokia operacija būtų įvykusi“, – sako AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Dėl COVID-19 Lenkijai uždarius sienas, Vokietijos-Lenkijos pasienyje užstrigo keli šimtai žmonių, negalinčių parvykti namo. „Lietuvos geležinkeliai“ organizavo dalies jų pargabenimą traukiniu, kuris Lietuvą pasiekė praėjusį trečiadienį, kovo 18 dieną. Traukiniu į Lietuvą atvyko 61 žmogus, tarp jų 35 Lietuvos piliečiai, likusieji – kitų šalių piliečiai, kurie tranzitu per Lietuvą vyks į savo gimtąsias šalis.
„Kai geležinkelis bus baigtas, tokias operacijas galės organizuoti ir Latvija su Estija, tad šiandieninė pandemija yra akivaizdus įrodymas, kad turime daryti viską, kad „Rail Baltica“ projektas būtų kuo greičiau baigtas. Žinoma, visi tikimės, kad tokios situacijos kaip dabar, nebesulauksime dar bent 100 metų, tačiau ši gelbėjimo operacija tikrai ne vienintelis atvejis, kai „Rail Baltica“ panaudojama specialiems tikslams“, – sako K. Sankovski.
„Rail Baltica“ geležinkelis jau yra gabenęs karinę techniką tarptautinėms NATO pratyboms, tai planuota daryti ir šį pavasarį ketintuose rengti kariniuose mokymuose „Defender Europe 2020“, o krizinės situacijos metu „Rail Baltica“ būtų vienas pagrindinių kelių, kuriuo jautrų Suvalkų koridorių pasiektų NATO sąjungininkų koviniai daliniai.
Europinis geležinkelis „Rail Baltica“ nuo Kauno iki sienos su Lenkija pradėjo veikti 2016 m., tais pačiais metais paleistas reguliarus keleivinių traukinių maršrutas tarp Balstogės ir Kauno. Š. m. kovo 16 dieną šis, kaip ir kiti tarptautiniai maršrutai geležinkeliu, dėl COVID-19 buvo laikinai sustabdyti.
Kauno mazgas – itin svarbi „Rail Baltica“ infrastruktūra
Kaunas – kol kas vienintelis Lietuvos miestas, kurį iš Vakarų Europos galima pasiekti geležinkeliu, juo vyksta intensyvus krovininių krovinių eismas, šiuo geležinkeliu į pratybas buvo gabenami NATO šalių kariai ir technika.
Šiuo metu rekonstruojamas Kauno geležinkelio mazgas ir jau šių metų pabaigoje prie europinio geležinkelio sistemos bus prijungtas Kauno intermodalinis terminalas, tad krovinių gabenimas iš ir į Vakarų Europą taps dar patogesnis.
Baigus visus statybos darbus Kauno geležinkelio mazgas bus vienas moderniausių geležinkelio mazgų per kurį važiuos didžioji dalis visų „Rail Baltica“ linija važiuojančių traukinių.
„Rail Baltica“ – didžiausias Baltijos regiono infrastruktūros projektas per pastarąjį šimtmetį. Moderni greitoji „Rail Baltica“ jungtis suteiks patogią, saugią ir aplinkai nekenkiančią keleivių judėjimo alternatyvą, o geležinkelio linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nutiesus „Rail Baltica“, keliones pradės šiuolaikiški ir modernūs elektriniai traukiniai.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
