Direkcija šiemet nusprendė įsigyti bunų kompiuterinio modeliavimo, projektavimo paslaugas ir jų statybos darbus. Visiems darbams paskelbė vieną konkursą, tačiau VPT teigimu, konkursas turėjo būti skaidomas į atskiras dalis, nes kitaip jis riboja tiekėjų konkurenciją.
Vidaus vandens kelių direkcija trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė VPT sprendimą, kuris, direkcijos teigimu, stabdo laivininkystę Nemunu atgaivinti turėjusį konkursą ir Europos Sąjungos fondais finansuojamą projektą.
„Labai gaila, kad turime taip elgtis, bet teismas – vienintelis kelias išsaugoti šį grandiozinį, Lietuvai labai naudingą projektą“, – pranešime sakė direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.
VPT pabrėžia, kad tiekėjų susidomėjimas konkursu yra didelis – prie pirkimo buvo prisijungę apie 20 tiekėjų, tačiau pasiūlymą pateikė vienintelis tiekėjas. Tai, pasak VPT, reiškia, jog neužtikrinama efektyvios tiekėjų konkurencijos.
Labai gaila, kad turime taip elgtis, bet teismas – vienintelis kelias išsaugoti šį grandiozinį, Lietuvai labai naudingą projektą.
„Akivaizdu, kad rinkoje nėra pakankamai tiekėjų, kurie galėtų apjungti visus tris esminius pirkimo objekto elementus – kompiuterinį modeliavimą, projektavimą ir statybos darbus, o taip pat atitikti nustatytų kvalifikacijos reikalavimų visumą ir pateikti pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkantį pasiūlymą“, – rašoma VPT išvadoje.
V.Vinokurovo teigimu, darbų skaidymas yra netikslingas ir neefektyvus.
„Projektavimas ir statybos darbai pradedami ne žemėlapyje mechaniškai padalinus upę į kelias dalis, o nuo nepalankiausių laivybai ruožų. Upė nėra žvyrkelis. Įrengus bunas pirmuose modernizuojamuose ruožuose reikia vertinti pasikeitusį Nemuno tėkmės režimą, jo įtaką žemiau ir aukščiau esantiems ruožams. Jei hidrodinamikos režimas pakistų reikšmingai, iš anksto parengtas techninis projektas netektų prasmės, todėl darbų skaidymas atskiriems tiekėjams patikint projektavimą, modeliavimą, rangą yra netikslingas ir labai neefektyvus“, – sakė jis.
Anot jo, dėl lėšų ir techninių pajėgumų trūkumo, laivakelyje Kaunas-Klaipėda susiformavo seklumos, todėl siekiant sumažinti sausumos kelių apkrovas ir krovinius gabenančių vilkikų taršą, ieškota, kas suprojektuotų ir Nemune įrengtų bunas – iš natūralių gamtinių medžiagų, skaldos sukuriamus „liežuvius“.
Lietuvos vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas–Klaipėda priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. Jis per Klaipėdos uostą jungiasi su tarptautiniais maršrutais Baltijos jūroje, o per Kaliningradą Kuršių mariomis – su Vakarų Europos vidaus vandenų kelių sistema.
Prognozuojama, kad įgyvendinus bunų projektą Nemune, krovinių vežimo vandens transportu paklausa per metus sudarys apie 300 tūkst. tonų.
Nemune pradėjus krovininę laivybą, krovinių skaičius nebūtų neribojamas. Skaičiuojama, kad viena barža pergabena 40 vilkikų gabenamą krovinių kiekį.
