Bus aiškinamasi, ar G. Bakanas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo – jis numato vienerius metus „atvėsti“ nuo buvusios tarnybos, pranešė VTEK.
Tyrimas pradėtas, gavus Seimo socialdemokratų darbo frakcijos nario Algirdo Butkevičiaus pranešimą. Anot jo, G. Bakanas „CEE Railroad Reform Fundation“ valdybos nariu tapo netrukus po to, kai pasitraukė iš „Lietuvos geležinkelių“.
Pats G. Bakanas BNS sakė, kad jo karjeros pokytį vertino advokatų kontora, kurios jis nenorėjo įvardyti, ir ji nematė jokių įstatymo pažeidimų.
„Išėjus iš „Lietuvos geležinkelių“, buvo kreiptasi į vieną iš teisinių paslaugų kontorų ir buvo padarytas įvertinimas mano galimo žingsnio, prieš prisijungiant prie tos grupės. Aš gavau išaiškinimą, kad nepažeidžiu įstatymo“, – tvirtino G. Bakanas.
Anot jo, darbas „CEE Railroad Reform Fundation“ valdyboje nėra toks pats, koks „Lietuvos geležinkeliuose“.
„Aš perėjau į veiklą ir į įmonę, kurios veikla nėra susijusi su tomis veiklomis, kurias aš vykdžiau „Lietuvos geležinkeliuose“. Tos įmonės veiklos kryptis yra Vakarų Europa – įmonių paieška, jų įsigijimas, analizavimas galimybių, ką galime nuveikti būtent Vakarų Europoje. Aš nedalyvauju grupės veiklose Lietuvoje, kur yra galima konkurencija su „Lietuvos geležinkeliais“ ar antrinėmis įmonėmis. Laikausi įstatymo“, – tvirtino G. Bakanas.
VTEK tyrimą turi atlikti per tris mėnesius. Komisija pabrėžia, kad jo pradžia savaime nereiškia pažeidimo nustatymo.
G. Bakanas iš „Lietuvos geležinkelių“ vadovo pavaduotojo pareigų pasitraukė pernai lapkritį, o šių metų sausio 19 dieną įsidarbino Estijos bendrovės valdyboje.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas draudžia iš valstybės tarnybos pasitraukusiam asmeniui įsidarbinti įmonės ar jos kontroliuojamos įmonės vadovu, jo pavaduotoju, būti jos tarybos ar valdybos nariu, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su tos įmonės veiklos priežiūra ar kontrole.
Draudimas taip pat galioja ir tuo atveju, jei asmuo tiesiogiai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant palankius įmonei sprendimus teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.
„Skinest“ Lietuvoje valdo geležinkelių paslaugų bendrovę „Skinest Baltija“, geležinkelio kelių tiesimo ir remonto įmonę „Vitras-S“, biokuro prekybos bendrovę „Gretvita“ bei transporto prekybos bendrovę Baltijos realizacijos centras (BRC). Bendras grupės pardavimo mastas Lietuvoje pernai siekė 44 mln. eurų, o šiemet pajamos turėtų augti 25 proc. iki 55 mln. eurų.
„Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje.
