Remiantis oro uosto interneto svetaine, antradienio ryte buvo atidėti Islandijos pigių oro linijų „Play“ skrydžiai, tačiau pakilo „Icelandair“ lėktuvai į Miuncheną, Frankfurtą, Londoną, Helsinkį, Paryžių, Stokholmą ir nemažai kitų miestų.
Panašu, kad šie skrydžiai vykdomi daugiau mažiau laiku – Helsinkio oro uosto skrydžių sistema nurodė, kad lėktuvas iš Reikjaviko (faktiškai – Keflaviko) į Suomijos sostinę turėtų atskristi tik 20 minučių vėliau nei iš pradžių planuota, Švedijos Arlandos oro uoste taip pat bus leidžiamasi 20 min. vėliau.
Tiesa, nors skrydis į Švediją prasidėjo sklandžiai, flightradar.com duomenimis, „Icelandair“ lėktuvas į Helsinkį po pakilimo ėmė sukti ratus tarp vulkaninio išsiveržimo vietos ir oro uosto, o galiausiai nusileido oro uoste. Tuo metu tai buvo sekamiausias maršrutas šioje platformoje.
Vis dėlto, kiti nusileidimai ir pakilimai, regis, einasi sklandžiai.
Oro uosto tinklapyje taip pat nurodoma, kad pigių Islandijos avialinijų „Play“ lėktuvai keliomis kryptimis kilti pradės po 12 valandos vietos laiku.
Islandijos meteorologas Einaras Sveinbjörnssonas radijo stočiai „Ras 2“ nurodė, kad kol kas pučia palankūs vakarų vėjai, pagrindinę pelenų masę nunešantys nuo sostinės regiono.
Tačiau ateinančią naktį ir trečiadienio rytą vėjas gali pradėti pūsti labiau iš pietvakarių pusės, taip nešdamas masę šiauriau, link sostinės ir oro uosto kryptimi, nurodo islandų portalas dv.is.
Kaip 15min komentavo Lietuvos Civilinės aviacijos valdybos pirmininkė Orijana Mašalė, viliamasi, jog didesnių trikdžių šis įvykis aviacijai sukelti neturėtų.
„Kaip teigia Islandijos pareigūnai, šiuo metu ugnikalnio išsiveržimas nedaro jokio poveikio skrydžiams į ar iš Islandijos, tarptautinis aviacijos koridorius išlieka atviras. Aviacijos saugumo agentūra (EASA) taip pat nėra paskelbusi jokių apribojimų dėl šios gamtinės situacijos. Iš viešų šaltinių matyti, kad tokio ugnikalnio išsiveržimas retai sukelia didelius sprogimus ar pelenų debesis, tikimasi, kad situacija nesikeis ir toliau“, – komentavo ji.
Pasak O.Mašalės, Kaip sako Islandijos vyriausybė, tai yra jau ketvirtas ugnikalnio išsiveržimas nuo 2021 m.
„Man pačiai pernai teko galimybė aplankyti vieną kaip tik viešnagės Islandijoje metu išsiveržusį ugnikalnį, tai neabejotinai yra vienas įspūdingiausių gamtos įvykių. Tikiuosi, kad dabartinis ugnikalnio išsiveržimas taip pat bus tik unikalus gamtos reiškinys ir nepadarys ypatingos žalos nei aviacijos, nei kitoms industrijoms bei, žinoma, žmonių sveikatai ir gyvybėms“, – vylėsi pašnekovė.
Islandijos ugnikalnius tiriantis vulkanologas Dave McGarvie "Reuters" taip pat teigė nemanantis, kad lapkričio 10 dienos išsiveržimas Grindavike artimiausiu metu kels problemų keliaujantiems oru.
„Kalbant apie oro susisiekimo sutrikimus, kiek pamenu, kai paskutinį kartą tikrinau, oro uostas niekada nebuvo uždarytas“, – sakė jis.
„Tarptautinis oro uostas yra už kelių kilometrų į vakarus, ir tai, kas kyla dėl šio išsiveržimo, vargu ar sukels kokių nors problemų tarptautinėms oro transporto kelionėms“, – pasakojo ugnikalnių tyrėjas.
Islandijos oro navigacijos operatorius ISAVIA naujienų agentūrai AFP po ugnikalnio išsiveržimo buvo nurodęs, jog Keflaviko oro uoste tuo metu nebuvo „jokių atvykstančių ir išvykstančių skrydžių trikdžių“.
Islandijos pietinė dalis patenka į tarpatlantinių skrydžių maršrutus, pro ją skrenda lėktuvai, vykstantys iš Europos į Šiaurės Ameriką ir atvirkščiai. Vis dėlto, „Flightradar“ duomenimis, tolimaisiais reisais skrendantys lėktuvai ir toliau sėkmingai praskrenda netoli salos.
Tiesiogiai į Islandiją ir iš jos ketinantiems skristi Lietuvos keliautojams kol kas lieka stebėti, kaip šis išsiveržimas vystysis toliau.
Artimiausias skrydis į Islandiją iš Vilniaus oro uosto numatytas gruodžio 21 d., jį vykdo „Wizz Air“.
Lietuvos oro uostų komunikacijos vadovas Tadas Vasiliauskas 15min nurodė, kad „Wizz Air“ oro uosto apie jokias šio maršruto korekcijas neįspėjo, todėl skrydžiai planuojami atlikti įprastai.
Iki Naujųjų skrydžiai tarp Vilniaus ir Reikjaviko taip pat bus vykdomi gruodžio 25 bei 28 dienomis.
Manoma, kad nurims po kelių dienų
Ugnikalnis išsiveržė dar pirmadienio vakarą šalies pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje, kuris yra apie 20 km nuo pagrindinio šalies Keflaviko oro uosto.
Išsiveržimas prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku po virtinės nedidelių žemės drebėjimų serijos.
Meteorologijos tarnybos duomenimis, ugnikalnyje atsivėrė maždaug 4 kilometrų ilgio plyšys.
Islandijos naujienų tinklapis mbl.is cituoja vietos vulkanologą, Islandijos universiteto profesorių Ármanną Höskuldssoną, teigiantį, kad šio išsiveržimo galia šioje Islandijos vietoje yra daug didesnė nei ankstesnių išsiveržimų. Vis dėlto mokslininkas prognozuoja, kad išsiveržimas baigsis „po kelių dienų“.
Vienas didžiausių pastarųjų laikų ugnikalnių išsiveržimų Islandijoje buvo Eyjafjallajökullio ugnikalnio išsiveržimas 2010 m.
Jis prasidėjo kovo 20 d., o balandžio 14 d. išspjovė vulkaninius pelenus keletą kilometrų į atmosferą.
Tuomet pelenų sluoksnis padengė nemažą skliauto dalį virš Šiaurinės Europos teritorijos. Dalis skrydžių buvo sustabdyti beveik visoje Europoje – suskaičiuota, kad 7 dienoms sustabdyta didžioji dalis Europos oro eismo, paveikė 10 mln. keleivių ir kainavo nuo 1,5 mlrd. iki 2,5 mlrd. eurų.
Tiesa, nuo to laiko Islandijoje fiksuotas dar ne vienas didesnis ar mažesnis ugnikalnio išsiveržimas.
Štai Grimsvötno ugnikalnio išsiveržimas 2011 m., kurio metu pelenai buvo išspjauti į 15-20 km aukštį, taip pat paskatino baimes dėl panašaus kelionių chaoso. Sutrikimų būta, tačiau ne tokio masto kaip metais prieš – 2011 m. gegužės 23-25 d. dėl išsiveržimo iš viso buvo atšaukta 900 skrydžių.
Didesni ugnikalnių išsiveržimai be didesnių pasekmių aviacijos sektoriui fiksuoti ir 2014-2015 bei 2021 m.
