Vygaudas Ušackas, buvęs užsienio reikalų ministras, „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos narys, buvęs ES ambasadorius, teigia, kad naujasis Lietuvos aviacijos gairių projektas yra sveikintinas žingsnis, pabrėžiantis Lietuvos aviacijos problemas bei galimybes.
„Tikiuosi, kad Susisiekimo ministerijos pristatytos gairės padės išslaptinti geriausiai laikomą paslaptį, kad Lietuvoje veikia visame pasaulyje pripažįstamas aviacijos paslaugų sektorius, sukuriantis beveik 3% proc. šalies BVP,“ sako Vygaudas Ušackas. „Lietuva gali pasigirti gan prabangia infrastruktūra – 2,8 mln. gyventojų turinčioje valstybėje yra net 4 tarptautiniai oro uostai, nors net neturime nacionalinio vežėjo. Todėl labai svarbu efektyviai ir pelningai išnaudoti šią, jau turimą, infrastruktūrą.“
Anot jo, aviacijos strategijos gairių aptarimas gali tapti svarbiu edukaciniu procesu ir padėti suvokti, kad aviacijos verslai yra globalūs. Todėl Lietuvoje galimi politiniai sprendimai, kuriuos įgyvendinant, čia būtų sudarytos pranašesnės ir palankesnės sąlygos aviacijos verslui nei užsienio rinkose.
„Aviacijos paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje pasaulio valstybėje, nepriklausomai nuo atstumo. Pavyzdžiui „Avia Solutions Group“ veikia net 68-iose valstybėse, o Grupę sudaro 160 įmonių, iš kurių 39-ios Lietuvoje. „Avia Solutions Group“ lėktuvų parkas šią vasarą pasieks 100 lėktuvų (tai daugiau nei „LOT“ ir „Air Baltic“ valdomų orlaivių skaičius sudėjus kartu), tačiau tik 13 lėktuvų registruota Lietuvoje. Tuo tarpu kiti – Airijoje, Maltoje, Islandijoje, D.Britanijoje, Vokietijoje, Dubajuje, Latvijoje ir Estijoje. Kodėl?
Aviacijos paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje pasaulio valstybėje, nepriklausomai nuo atstumo.
Nes kitose šalyse sudarytos palankesnės teisinės, mokestinės bei verslo vykdymo sąlygos. Lietuvai, kaip gairėse numatyta, siekiant tapti „aviacijos paslaugų lydere regione“, teks išmintingai ir greitai priimti sprendimus, kurie sudarytų palankesnes sąlygas nei kitose šalyse, siekiant išlaikyti dabartinius bei pritraukti naujus aviacijos paslaugų sektoriaus investuotojus.“
Aviacijos gairėse iškelti ambicingi tikslai, tarp kurių iki 2030-jų metų pasiekti, kad aviacijos paslaugų sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomiką siektų 5%, iš Lietuvos oro uostų būtų galima pasiekti 150 krypčių, Vilniaus ir Kauno oro uostai būtų sujungti greituoju traukiniu, o aviacijos poveikis aplinkai ženkliai sumažintas.
„Ar pavyks šiuos pasiekti priklausys nuo keleto svarbių faktorių“, – mano Vygaudas Ušackas. „Greta jau minėtų teisinių, administracinių, mokestinių sąlygų, būtina, kad siūlomi ilgalaikiai strateginiai Lietuvos aviacijos sektoriaus tikslai su ambicingais keliamais uždaviniais būtų amortizuojami ir išlaisvinti nuo politinio ciklo, kai kas ketverius metus po Seimo rinkimų iš naujo peržiūrimi strateginiai dokumentai. Lietuva turi gerų nuoseklios politikos pavyzdžių: Energetikos Strategija, Užsienio ir Saugumo politikos susitarimas.
Todėl svarbu, kas tvirtins paruoštas aviacijos gaires: ministerija, vyriausybė, Seimas ar tai bus daroma politinių partijų susitarimu. Bet kurį kelią pasirinkus, svarbu užtikrinti, kad dokumento esmė ir kryptys būtų išsamiai aptartos politinių partijų ir pasiektas kaip įmanoma platesnis bendras „vardiklis“, išvengiant principinių ir ilgalaikių strateginių krypčių keitimo kas keturi metai.“
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, Lietuvos aviacijos gairėse skirtas didelis dėmesys požiūriui ir sąveikai su verslu, mokymo ir tyrimų įstaigomis yra itin sveikintinas žingsnis. Kovo 29d. įvykusio gairių pristatymo metu, visi pasisakę verslo ir mokslo įstaigų atstovai sveikino dabartinės Susisiekimo ministerijos vadovybės užduotą toną plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą vardan nacionalinių interesų bei siekį atsisakyti perteklinių
administracinių reikalavimų. „Norėtųsi palinkėti, kad toks požiūris verslo ir mokymo įstaigų atžvilgiu įsivyrautų ir oro uostus administruojančiose bei priežiūros funkcijas vykdančiose organizacijose“, – sako jis.
Buvęs politikas mano, kad Lietuvos aviacijos verslų sėkmės garantas yra kvalifikuoti ir motyvuoti darbuotojai. „Dabar „Avia Solutions Group“ dirba 7,5 tūkstančių darbuotojų, iš kurių beveik 2,5 tūkst. Lietuvoje. Vilniečiai ir miesto svečiai mato kaip Dariaus ir Girėno gatvės bei Eišiškių plento sankirtoje dygsta modernus aviacijos miestelis „Aerocity“, kuriame per 3 metus papildomai bus sukurta apie 5 tūkstančius aukštos kvalifikacijos darbo vietų.
Nei vienas Lietuvos universitetas nesugebės patenkinti tokio kvalifikuotų darbuotojų poreikio. Todėl būtina, kad Lietuvos politikai ir valdininkija keistų požiūrį į nuo karo bėgančius migrantus ir užsienio talentus bei matytų juose ne „naštą, o unikalią galimybę“, prisitraukti ir įdarbinti papildomus žmones, profesionalią darbo jėgą. Žmones, kurie dirbs ir per vartojimą ženkliai pildys šalies biudžetą.
Todėl efektyvi Vyriausybės deklaruota „užsienio talentų medžioklė“, lankstesnės ir greitesnės Užsienio reikalų ministerijos ir Migracijos departamento paslaugos išduodant vizas bei suteikiant leidimus gyventi ir dirbti, nulems ar sugebėsime pritraukti į Lietuvą gerus, kvalifikuotus, reikiamus aviacijos paslaugų bei kitų ekonomikos sektorių darbuotojus.“
Nors neseniai pristatytos gairės ir numato Lietuvos aviaciją judant teigiama linkme, Vygaudas Ušackas neslepia, kad tobulėti yra kur. „Ilgalaikiai ar trumpalaikiai sprendimai pavirsta darbais ir rezultatais tik tada, kai atsakingi vadovai parodo atsakomybę ir politinę valią. Šiuo metu matome paradoksalią situaciją, kai po 30-ties metų Nepriklausomybės, Lietuvos Transporto Kompetencijų Agentūra yra viena iš kelių tokio masto Europos valstybių organizacijų, nepraėjusių mūsų strateginės partnerės JAV reguliavimo tarnybos (FAA) audito.
Dėl to Lietuvoje registruoti lėktuvai neturi teisės ir galimybės skirsti ir teikti paslaugas JAV oro erdvėje. Tai ir yra vienas iš atsakymų, kodėl iš beveik 100 „Avia Solutions Group“ lėktuvų tik 13 registruota Lietuvoje. Tokiai anomalijai keisti JAV ambasadorius Robert Gilchrist ir ministras Marius Skuodis sukirto rankomis, kad iki abiejų kadencijos pabaigos minimas auditas bus atliktas ir Lietuvos TKA praeis JAV FAA auditą. Belieka tikėtis, kad ir kiti iškelti aviacijos gairių tikslai ir siekiami rodikliai bus priimami, demonstruojant panašią politinę valią ir susitelkimą.“
