Vykdant „Rail Baltica“ projektą – dėmesys archeologiniams objektams: išsaugos ateities kartoms

„Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse sieks net 870 km. Lietuvoje bus ilgiausia – 392 km atkarpa, Latvijoje ir Estijoje geležinkelio linija atitinkamai nusidrieks 265 ir 213 km.

Įgyvendinant projektą nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija sujungs Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu. Tačiau dar prieš tiesiant geležinkelio liniją būtina atlikti kitus ypač svarbius darbus, tarp kurių – archeologiniai tyrimai. Kaip pabrėžė „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovski, „Rail Baltica“ vėžė nuo Kauno iki Lietuvos–Latvijos sienos daugelyje vietų bus tiesiama ten, kur iki šiol nebuvo jokios infrastruktūros, nebuvo vykdomi žemės darbai, todėl labai svarbu nepažeisti archeologams ir Lietuvos istorijai svarbių vietų.

Labai svarbu nepažeisti archeologams ir Lietuvos istorijai svarbių vietų.

„Darni plėtra – vienas svarbiausių mūsų prioritetų tiesiant europinio standarto geležinkelį, tad prieš kiekvieną plėtros etapą atliekami išsamūs ne tik statybiniai inžineriniai, bet ir kiti būtini tyrimai“, – sakė jis.

„Kultūros vertybių paieška“ nuotr./Vykdant „Rail Baltica“ projektą — dėmesys archeologiniams objektams: išsaugos ateities kartoms

Kiek plačiau papasakoti apie archeologinius tyrimus sutiko archeologė, bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ direktoriaus pavaduotoja Justina Dobeikienė. Ji paaiškino, kad archeologinius tyrimus „Rail Baltica“ projektui vykdo trijų įmonių – VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“, UAB „Kultūros vertybių paieška“, UAB „Statybų archeologija“ –pajėgos.

„2019 m. buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai ieškant naujų archeologinių objektų būsimos geležinkelio trasos vietoje potencialiose vietose. Taigi, 2019 m. aptikti trys nauji iki šiol nežinomi archeologijos objektai, tarp kurių – dvi senovės gyvenvietės prie Neries upės Jonavos rajone, kuriose 2020-aisiais pradėti ir iki šiol tęsiami detalieji tyrimai. Jie bus baigti pradedant statybos darbus“, – pasakojo ji.

Archeologė taip pat paaiškino, kad tokiuose dideliuose objektuose tyrimai vyksta keturiais pagrindiniais etapais. Dažniausiai dar projektavimo metu būna atliekami paviršiaus žvalgymai, renkama visa archyvinė medžiaga, analizuojami senieji žemėlapiai, LiDAR duomenys. Tokiu būdu, anot jos, surandamos vietos, kuriose tikėtina, jog yra archeologijos paminklų.

„Kultūros vertybių paieška“ nuotr./Vykdant „Rail Baltica“ projektą — dėmesys archeologiniams objektams: išsaugos ateities kartoms

„Antrame etape potencialiuose vietose atliekami žvalgomieji tyrimai, kada tyrimai vykdomi nedideliuose plotuose. Jų tikslas nustatyti, ar šiose vietose iš tiesų yra archeologijos paminklas. Kaip rodo tyrimai, tikrinant potencialias vietas, paminklų aptinkama apie 15–20 proc. objektų.

Tuomet vykdomas trečiasis etapas ir prieš statybas aptiktuose objektuose atliekami detalieji archeologiniai tyrimai. Ketvirtasis etapas vykdomas jau statybų metu – darbų pradžioje nukasant augalinį sluoksnį (iki 30 cm gylio) vykdomi archeologiniai žvalgymai“, – pasakojo J.Dobeikienė ir pridūrė, kad atliktų tyrimų gausa atskleidė, kad Lietuvoje turime dar labai daug nežinomo, iki šiol neatrasto archeologinio paveldo.

O kas būna, jeigu vietoje, kur turėtų būti tiesiama geležinkelio linija, aptinkamas archeologinis objektas? Tokiais atvejais, išaiškino J.Dobeikienė, atliekami detalieji archeolginiai tyrimai, kurių metu surenkama visa įmanoma informacija apie objektą, kuri kruoščiai dokumentuojama tyrimų ataskaitose, taip užtikrinant, kad duomenys bus išsaugoti ateities kartoms.

„Kultūros vertybių paieška“ nuotr./Vykdant „Rail Baltica“ projektą — dėmesys archeologiniams objektams: išsaugos ateities kartoms

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis šalyje atliekamų tyrimų –komerciniai, o tai reiškia, kad vystytojas prieš pradėdamas statybas (beje, tai apima skirtingus darbas – nuo elektros kabelio tiesimo, privačių namų statymo iki tokių objektų kaip „Rail Baltica“) archeologiniame paminkle privalo atlikti archeologinius tyrimus.

„Jeigu vykdomi itin dideli projektai, prieš juos atliekant būtina atlikti ir naujų objektų paiešką, kad jie nebūtų sunaikinti, kaip ir daroma „Rail Baltica“ atveju“, – kalbėjo ji.

Dėl didelės apimties šie darbai yra daug duosiantys Lietuvos praeities pažinimui.

Kaip paaiškino mokslininkė, dėl didelės apimties šie darbai yra daug duosiantys Lietuvos praeities pažinimui. Tikrų tikriausias to įrodymas – atrasti keli iki šiol nežinoti archeologiniai objektai. Beje, dvi skirtingose Neries pusėse esančias senovės gyvenvietes Jonavos rajone atrado 15min pašnekovė, archeologė J.Dobeikienė. Vieną iš jų, pasak jos, vėliau tyrė VšĮ „ Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ mokslininkai.

„Kitoje gyvenvietėje tyrimus pradėjome 2020 metų rudenį, o žiemą buvome laikinai sustoję, dabar juos vėl tęsiame. Kol kas gyvenvietę datuojame I–V a., tačiau medžiaga ganėtinai neinformatyvi. Tikimės, jog daugiau dalykų paaiškės jau po tyrimų, kai atliksime radiokarbono datavimą“, – tyrimų detalėmis dalijosi archeologė J.Dobeikienė.