Ekstremalią situaciją šalyje bus galima skelbti, jei ligos židinys prie valstybės sienos priartės per 50 kilometrų.
„Šiandien buvo priimti du sprendimai: kad krovininiai automobiliai, pravažiuodami Baltarusijos-Lietuvos sieną, turės mokėti 25 litų mokestį ir taip pat priimtas nutarimas pakeisti ekstremalių įvykių tam tikrus kriterijus, kad būtų leidžiama naudoti Vyriausybės rezervo lėšas“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Pasak jo, šalyje skelbti ekstremalios situacijos šiuo metu nėra reikalo, nes tai galėtų sutrukdyti maisto eksportui.
„Dėl ekstremalios situacijos skelbimo Lietuvoje tikrai nėra jokio teisinio pagrindo, nes teko kalbėtis ir su teisininkais kitų šalių, Lietuvos. Jeigu tokia informacija būtų paskelbta ir toks sprendimas būtų priimtas, jų manymu, tada Lietuvai gali būti uždrausta išvežti maisto produktus į kitas šalis“, – teigė premjeras.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, pakeitus įstatymą atsiras galimybė ekstremalią situaciją šalyje skelbti, ligos židiniui prie Lietuvos sienos priartėjus per 50 kilometrų.
Jis teigė, kad krovininių automobilių apmokestinimas, kuriam pritarė Ministrų kabinetas, šalyje yra taikomas ne pirmą kartą – panašios praktikos laikytasi ir kai šalis saugojosi snukio ir nagų ligos bei nuo kitų užkratų. Pasak Veterinarijos tarnybos direktoriaus, apmokestinami tik krovininiai automobiliai, nes apmokestinus pėsčiuosius ir lengvuosius automobilius, mokesčio administravimas bus brangesnis nei surenkama lėšų.
„Įvedamas mokestis tol, kol gausime iš Europos Sąjungos finansavimą. (...) Rugsėjo 9-10 dienomis renkasi nuolatinis komitetas, kuris spręs dėl finansavimo“, – sakė J.Milius.
Įvedamas mokestis tol, kol gausime iš Europos Sąjungos finansavimą.
Anot jo, per dieną tikimasi surinkti 17 tūkst. litų.
Veterinarijos tarnybos vadovas sakė, kad smulkiesiems kiaulių augintojams, kurie turi ūkius pasienyje su Baltarusija, planuojama skirti vienkartinę 690 litų išmoką už vieną gyvulį, kad augintojai dvejus metus augintų kitas gyvūnų rūšis. Konkrečiai dėl išmokos bus nuspręsta, jei Europos Komisija skirs Lietuvai pinigų, kovojant su kiaulių maru.
Šiuo metu pasienyje užregistruota 10 tūkst. kiaulių.
Lietuva prašo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos, iš jų 10 mln. eurų (34,5 mln. litų) finansinės paramos tvorai, kuri stabdytų šernų migraciją iš Baltarusijos. Kol parama nėra skirta, šernų medžioklė neribojama, tačiau medžiotojų būreliai juos medžioja tik savanoriškai. Dabar institucijos nesutaria, kas turi pasirašyti medžioti šernus įpareigojantį nurodymą, nes šalyje nėra paskelbta ekstremali situacija dėl galimo afrikinio kiaulių maro užkrato.
Lietuva prašo EK 13,5 mln. eurų (46,6 mln. litų) finansinės paramos.
Šiuo metu dėl Baltarusijoje nustatytų kiaulių maro atvejų, pasienyje dezinfekuojami į Lietuvą įvažiavę automobiliai. Taip pat ties siena intensyviai medžiojami šernai.
Vyriausybė dezinfekavimui pasienyje su Baltarusija yra skyrusi 750 tūkst. litų. Pasak J.Miliaus, šiuo metu šios lėšos jau baigėsi, tačiau bus naudojami pinigai iš „kitų išlaidų“, kol bus nuspręsta perskirstyti pinigus iš kurios nors programos.
Skaičiuojama, kad transporto priemonių ir iš Baltarusijos atvykstančių keleivių avalynės dezinfekavimas per dieną kainuoja apie 17 tūkst. litų.
