Tai reiškia, kad leidimas įgyvendinti projektą turėtų būti suteiktas ne ilgiau kaip per ketverius metus.
„Taip būtų sutaupyta daug laiko, kadangi būtų priimtas vienas teisės aktas dėl visų Lietuvoje vykdomų TEN-T projektų vietoj individualių teisės aktų, kurie turi būti parengti, suderinti ir patvirtinti kiekvieno atskiro projekto atveju“, – nurodo ministerija.
Visi projektų teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami, derinami, keičiami, koreguojami ir ginčai dėl jų būtų sprendžiami taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimui tvarką.
Anot ministerijos, tai suteiktų aiškumo planuojant teritorijas ir rengiant projektų įgyvendinimo planus ir palengvintų finansavimo gavimą.
Įstatymo dėl transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimo paspartinimo projektui dar turės pritarti Seimas.
TEN-T tinklas jungia didžiuosius ES miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus.
Šiuo metu ypatingos valstybinės svarbos statusą turi į TEN-T tinklą įtrauktos magistralės „Via Baltica“ bei Vilnius–Klaipėda, taip pat europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, Kauno intermodalinis terminalas, Klaipėdos uostas, Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostai.
Rugsėjį Europos Sąjungos susisiekimo ministrai Ispanijoje sutarė peržiūrėti didžiuosius Bendrijos miestus, jūrų bei oro uostus, geležinkelių terminalus ir kitus transporto mazgus jungiantį TEN-T, Lietuva siūlo jį papildyti europine geležinkelio vėže į Klaipėdą, o į „Rail Baltica“ įtraukti ir Ukrainą.
