Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pasiūlė klausimą atidėti dar kartą, kad ministrai galėtų susipažinti su detalesniu veiksmų planu. Jis numato, ką iki 2024-ųjų reikėtų padaryti norint modernizuoti geležinkelius, kad šie atitiktų europinius reikalavimus.
„Kai jis bus paruoštas, tikrai jį suderinsime su suinteresuotomis pusėmis. Mano siūlymas yra susipažinti su planu, ir teikti ne šios dienos Vyriausybės posėdžiui, o po savaitės“, – teigė jis.
Anot ministro, per dvi savaites vyko susitikimai, pokalbiai su Seimo Neįgaliųjų reikalų komisija, su neįgaliųjų organizacijomis, planus dar būtina suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasak J.Narkevičiaus, norint, jog geležinkeliai atitiktų visus 2007-aisiais patvirtinto Europos Sąjungos reglamento reikalavimus, tektų investuoti apie 267 mln. eurų.
„Pagal minėtą priemonių planą, yra ir dideli darbai, t.y. vagonų pirkimas, tai yra didelės sumos. Bet yra ir smulkesni, kurie, galbūt, galėjo būti atlikti ir iki šiol, bet bus atlikti greitu metu“, – tvirtino ministras.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovai tvirtino, kad nuo 2007-ųjų į transporto parko atnaujinimą pritaikant vagonus neįgaliesiems buvo investuota 160 mln. eurų, o elektrifikuojant liniją Vilnius – Klaipėdą, neįgaliųjų poreikius atitinkantys dyzeliniai traukiniai bus perkelti į kitus maršrutus.
Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis pasiūlė susieti būsimą pažangą siejant ją su „Lietuvos geležinkelių“ vadovo atlyginimu.
„Vadovo atlyginimas yra pastovus ir turintis kintamąją dalį. Tad kada yra vertinami rezultatai, (siūlau – BNS), kad įvertintų ir šios priemonės įvykdymą, įvykdymo apimtį“, – replikavo Vyriausybės vadovas.
Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė Henrika Varnienė prašė nesieti reglamento reikalavimų su neįgaliaisiais, kadangi jis kalba „apie visų žmonių galimybes naudotis geležinkeliais“.
„Tai reiškia, kad ne neįgaliesiems, o viena iš grupių yra neįgalieji. Bet tai – ir senyvo amžiaus žmonės, ir žmonės, judantys ratukais, kurie augina mažus vaikus (...). Aš prašiau paneigti tą informaciją, kuri be galo skraido viešojoje erdvėje, kad neįgalieji Lietuvai kainuoja pusę milijardo“, – piktinosi ji.
Išimtis, leidžianti netaikyti šių europinių reikalavimų, baigia galioti šiemet. Pritarus Vyriausybei, įstatymo pakeitimus dar turės patvirtinti ir Seimas.
Nepratęsus termino, „Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimais, tektų skubiai įsigyti 32 traukinius su vagonais, o tai valstybės įmonei kainuotų apie 449 mln. eurų.
Taip pat didžiulių investicijų reikėtų peronams atnaujinti stotyse ir stotelėse, jų Lietuvoje yra per šimtą. Valstybės valdoma įmonė teigia, kad nepratęsus išimties finansiniai įsipareigojimai taptų nepakeliami.
Reglamentas taip pat įpareigoja pritaikyti traukiniuose kelionės informacijos sistemą girdėjimo ar regos negalią turintiems asmenims.