Naujasis Darbo kodeksas netenkina nei darbuotojų, nei darbdavių, pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis, nors dar prieš metus jis buvo vienas iš aktyviausių naujojo kodekso stūmėjų.
R.Dargio nuomone, darbdaviai skundžiasi esą naujasis Kodeksas pernelyg daug naujų įpareigojimų paliko. Kokių? Pramonininkams jau kliūva įpareigojimas darbovietėse steigti Darbo tarybas.
„Tai kainuoja papildomus išteklius, laiko, žmonių. Reikia stiprinti profesines sąjungas“, – spaudos konferencijos metu teigė R.Dargis. Pramonininkų vedlys pridūrė, kad „socialinė atsakomybė turi būti suprantama iš abiejų pusių – iš darbdavių ir darbuotojų“. Todėl, jo nuomone, jau laikas kalbėti apie būtinybę tobulinti Darbo kodeksą.
Sunerimę dėl planų didinti akcizus
LPK priklausanti „Linava“ skundžiasi, kad planuojami didinti akcizai dyzelinui kirs vežėjams, esą šie pilsis Lenkijoje, o ne Lietuvoje, todėl nukentės ir valstybė.
Nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ vadovas Erlandas Mikėnas sako, kad bet kokie mokestiniai pakeitimai vežėjus labai gąsdina.
Lietuvos Vyriausybė nuo kitų metų siūlo didinti akcizų tarifą dyzeliniams degalams. Šiuo metu galiojantis tarifas nuo 330,17 Eur už 1000 litrų būtų padidintas iki 347 Eur už 1000 litrų.
„Valstybė turėtų skaičiuoti. Padidinusi akcizą valstybė negaus daug pajamų“, – sako E.Mikėnas. Tiesa, padidinus akcizus jie tik susilygins su mokesčiais Lenkijoje, tačiau esą dėl valiutų kurso svyravimo piltis naudingiau bus Lenkijoje.
Nenori atsisakyti komandiruotpinigių
Kita vertus, vežėjai neina į kalbas apie kitokią vairuotojų apmokėjimo tvarką. Šiuo metu didžiąją dalį atlygio vežėjai gauna komandiruotpinigiais, kurie nėra apmokestinami, tačiau socialinės garantijos taip pat menkesnės, o pensijos bus mažesnės.
„O kodėl nekalbama apie prekybininkus? Vežėjų atlyginimai siekia 700–800 eurų, taigi iš viso apie du tris tūkstančius su komandiruotpinigiais. Transporto sektorius negali mokėti dviejų tūkstančių eurų į rankas, ir dar tiek pat komandiruotpinigių“, – į 15min klausimą atsakė E.Mikėnas.
Jo manymu, ir valstybė turėtų pasirūpinti vairuotojų socialinėmis garantijomis, tiesa, komandiruotpinigių atsisakyti neketinama.
Nori daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių
Pramonininkai taip pat sunerimę dėl planų didinti akcizus dyzelinui bei papildomo žemės apmokestinimo. Kol kas dėl to Vyriausybėje dar diskutuojama, tačiau siūlyta penktadaliu didinti žemės mokestį.
Ekonominio savarankiškumo savivaldybėms taip pat neskubama suteikti, piktinasi R.Dargis, nors valdžia esą žadėjo dėl to stengtis.
Pramonininkai ir vežėjai ragina valstybę lengvinti darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, esą vis dar daug yra biurokratinių kliūčių, kurios neleidžia vežėjų įmonėms augti, nes trūksta vairuotojų. „Lenkijoje vairuotojas įdarbinimas per dvi tris savaites, o Lietuvoje prireikia iki trijų mėnesių. Lietuva neturi ateities, jei neturės laisvo įdarbinimo iš trečiųjų šalių“, – sako „Linavos“ vadovas.
Civilinės atsakomybės draudimas – taip pat viena jautriausių vežėjų temų.
Praėjusią savaitę, pasak E.Mikėno, viena įmonė jau paskelbė bankrotą, kai gavo pasiūlymą drausti vilkiką už 9 tūkstančius eurų. Dėl to transporto įmonės jau keliasi į kitas šalis, pavyzdžiui, Suomiją, Estiją. „Linava“ jau gavo vežėjų prašymų ieškoti variantų, kaip perkelti verslą į kitas šalis. „Draudėjas nežino, kaip apskaičiuojama draudimo kaina“, – sakė E.Mikėnas. Be to, ir konkurencijos čia vis dar maža.
