Dauguma kalbėjusių EP narių akcentavo būtinybę kovoti su socialiniu dempingu ir užtikrinti sąžiningą vežėjų konkurenciją. Dalis siūlė ES lygiu nustatyti minimalaus atlygio taisykles bei kvietė Europos Komisiją parengti teisės aktus, kurie gintų vairuotojų socialines teises ir darbo sąlygas, taip pat sudaryti taisykles pažeidžiančių įmonių „juodąjį sąrašą“.
Kiti EP nariai argumentavo, kad reikalavimas taikyti minimalaus atlygio taisykles užsienio vilkikų vairuotojams, kurie tik kerta šalį tranzitu, pažeidžia laisvo prekių judėjimo principą, taip pat padidina neturtingesnių ES šalių vežėjų kaštus ir administracinę naštą.
Europos Komisija tebetiria Vokietijos taisykles ir jų poveikį, todėl dar negalėjo pateikti europarlamentarams išsamaus situacijos vertinimo.
Vis dėlto ES transporto komisarė Violeta Bulc pažymėjo, kad jokios nacionalinės taisyklės negali prieštarauti ES teisei. Savo ruožtu Komisija kitąmet planuoja pasiūlyti kelių transporto srities teisės aktų rinkinį, kuris leistų užtikrinti geresnes darbo sąlygas bei socialines garantijas visoje Europoje.
V.Blinkevičiūtė: mūsų vežėji bankrutuos
„Ar teisėta yra tai, kad vienos valstybės priimti nacionaliniai įstatymai transporto sektoriuje gali būti primesti kitoms šalims? Kokiu pagrindu? Ar jie neiškraipo sąžiningos konkurencijos?“ – klausė Vilija Blinkevičiūtė (Socialistai ir demokratai).
Ji baiminosi, kad dėl nesąžiningos konkurencijos Rytų Europos šalių vežėjai negalės konkuruoti su Vokietijos reikalavimais, „todėl gali atsitikti blogiausia – mūsų vežėjai bankrutuos, darbuotojai neteks darbo ir pajamų“.
Nesuprantama, kodėl pačios ES valstybės tokiu sudėtingu laikotarpiu įveda apsunkinančias priemones kitų ES šalių vežėjams, – Z.Balčytis.
Savo ruožtu europarlamentarė ragino imtis priemonių užtikrinti deramą transporto sektoriaus darbuotojų atlygį ir socialines garantijas.
Jai pritaręs Zigmantas Balčytis (Socialistai ir demokratai) pridūrė, kad vežėjai tuo pačiu metu patiria Rusijos apribojimus, todėl „siekdami išsaugoti ir savo verslą, ir darbo vietas dėjo dideles pastangas perorientuoti pervežimus iš Rytų į Vakarus“.
„Nesuprantama, kodėl pačios ES valstybės tokiu sudėtingu laikotarpiu įveda apsunkinančias priemones kitų ES šalių vežėjams. Tai pakerta pasitikėjimą bendrosios rinkos, solidarumo ir laisvos konkurencijos principais“, – kalbėjo EP narys.
Pažymėjęs, kad Europoje yra didžiuliai šalių tarpusavio skirtumai, Bronis Ropė (Žalieji) ragino parengti aiškų planą, kuris leistų greičiau juos sumažinti.
Savo ruožtu jis ragino Europos Komisiją pasinaudoti savo galiomis ir „nusiųsti Vokietijai aiškų signalą, kad ji peržengė savo įgaliojimus ir turi tuoj pat sustabdyti [šio įstatymo] taikymą kitoms šalims“.
