„Visas Baltijos ir Šiaurės šalis sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. Apie 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų gauname iš Suomijos ir Švedijos. O iš Estijos jos pirmiausia keliauja į Latviją ir Lietuvą: po trečdalį kiekvienai šaliai. Esame vieni nuo kitų priklausomi ir suinteresuoti kaimynų sėkme. Viliuosi, investuotojai tiki, kad Lietuva ir Latvija greit prisidės prie euro zonos“, – interviu „Lietuvos rytui“ sakė A.Ansipas.
Paklaustas, ar prieš įsivedant eurą ir stojant į turtingųjų šalių klubą – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją – dėl ko nors nerimauja, Estijos premjeras atsakė teigiamai.
„Žinoma, kad nerimauju. Mūsų laukia daug iššūkių. Tačiau pirmiausia noriu pasakyti, kad A.Kubiliaus Vyriausybė Lietuvoje tikrai gerai pasidarbavo. Visose trijose šalyse mes atlikome labai panašias reformas. Mūsų padėtis gal buvo kiek geresnė, nes ekonominio pakilimo laikais, nuo 2002 iki 2007 metų, sukaupėme rezervų ir padengėme valstybės sektoriaus skolas“, – sakė Estijos premjeras.
Jo teigimu, šiuo metu Estijos skola yra 7,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP): „Ir dar turime 11,7 proc. BVP rezervą.“
„Dugną jau tikrai pasiekėme ir iš jo lipame. Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, kitose ES šalyse ir pasaulyje – visur matyti teigiamų postūmių. Bet negalime sakyti, kad krizė – jau mums už nugarų. Reikės laiko, kad verslininkai vėl pradėtų kurti naujas darbo vietas. Nedarbo lygis Estijoje jau ima mažėti ir ateityje tai turėtų tęstis“, – teigė A.Ansipas.
Premjeras sakė į Baltijos šalių regiono ateitį žiūrintis su optimizmu, viena priežasčių – darbo jėga Baltijos šalyse dar yra 3–4 kartus pigesnė nei Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, todėl verslininkai, mažindami sąnaudas, čia gali perkelti gamybą.
