G.Hewitto teigimu, tai, ką mes matome šiuo metu – atvirai keliami klausimai dėl taupymo ekonomikos strategijos, kurią sukūrė Vokietiją ir prižiūrėjo Europos Sąjungos pareigūnai. Panašu, kad Europoje ja vis labiau nebetikima.
Rinkimai Prancūzijoje ir įtampa Nyderlanduose
Pirmas didžiulius klausimus dėl ateities keliantis dalykas – rinkimai Prancūzijoje. „Jeigu socialistų kandidatas Francois Hollande laimės, jis bus ne tik pirmasis kairiųjų prezidentas Prancūzijoje per 17 metų. Jis pažymėjo mesiantis iššūkį Vokietijos vadovavimui sprendžiant skolų krizę. F.Hollande tiki, kad taupymas naikina Europos dalis. Taip, išlaidos turi būti mažinamos, tačiau prioritetas turi būti augimas. Jis tai taiko ne tik Prancūzijai, bet ir likusiai Europai. Jis nori pakeisti Europos kryptį į augimo ir darbo vietų kūrimo kelią. Nenuostabu, kad vakar Angelos Merkel atstovė spaudai pasakė, kad ji vis dar palaiko prezidentą Nicolas Sarkozy, – rašo G.Hewittas. – Krizė, kuri anksčiau daugiausia buvo siejama su pietų Europa, tokiomis šalimis kaip Ispanija, Italija, Graikija ar Portugalija, dabar išsiplėtė į centrą. Nyderlandų vyriausybė, kuri palaikė griežtą taupymo planą, griuvo. Ji sunkiai kovojo, bandydama išspręsti sudėtingus uždavinius. Vyriausybė negalėjo sutikti su biudžeto karpymais, kurių reikėjo norint atitikti Europos Sąjungos nustatytus tikslus. Kraštutinių dešiniųjų politikas Geertas Wildersas sakė: „Mes nenorime, kad mūsų pensininkai kentėtų Briuselio diktatorių labui“. Taigi, Nyderlandai dreifuoja, laukdami rinkimų rugsėjį, baimindamiesi, kad jų skolinimosi reitingas AAA yra pavojuje“.
Prieš kelis mėnesius Vokietija dominavo Europos diskusijoje. Dabar ji kur kas labiau izoliuota
BBC redaktorius pažymi, kad įvykiai Nyderlanduose pakerta pasitikėjimą biudžeto disciplinos susitarimu, kuris buvo priimtas gruodžio mėnesį. „Tai buvo didis A.Merkel projektas, kuriuo siekta užtikrinti, kad ydinga išlaidavimo praktika valiutos sąjungos daugiau niekada nebepersekios. Jau dabar jis atrodo žlugęs“, – rašo G.Hewittas.
Vienas BBC vadovų teigia, kad susitarimo pažeidžiamumas yra tas, kad vyriausybės ir politikai vis tiek klausys savo rinkėjų. Vokiečiai yra išgąsdinti. Užsienio reikalų ministras primygtinai sako, kad susitarimas turi likti nepakitęs, rinkimai to neturėtų įtakoti. „Tai, dėl ko mes susitarėme spręsdami Europos skolų krizę, lieka galioje“, – sakė Guido Westerwelle. Tačiau nebūtinai yra taip – rinkėjai nori, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama.
Ekonomika silpsta, abejonių daugėja
„Europos ekonomika silpsta. Netgi Vokietijoje mažėja pramonės aktyvumas. Ispanija vakar oficialiai įpuolė į recesiją. Nepaisant biudžeto deficito mažinimų, skolų lygis vis dar auga. Nedarbas didėja. Visa tai kelia klausimą: ar deficitų mažinimas ir ekonomikos augimo priklausomybė nuo struktūrinių reformų iš tiesų veikia? – klausia apžvalgininkas. – Visoje Europoje matomi pasipriešinimo ženklai. Prancūzijoje 6,5 mln. žmonių balsavo už kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen. Daugiau nei 30 proc. prancūzų palaikė kandidatus, kurie atmetė taupymo planus ir buvo priešiški Briuseliui. Vyraujanti nuotaika – nepasitenkinimas vyraujančia politika. Elitas kovoja, kad išsaugotų padėties kontrolę“.
Tą pačią dieną – gegužės 6-ąją – kai prancūzai grįš prie balsadėžių rinkti prezidentą, graikai taip pat balsuos. Tikėtina, kad naujasis premjeras taip pat gali priešintis naujiems taupymo planams, o šalies ekonomika pagal prognozes šiemet turėtų smukti 5 proc. – tai jau penktieji šalies metai recesijoje.
„Problema yra tokia: šios sąjungos šalys negali devalvuoti valiutos. Jų vienintelis vaistas yra vidinė devalvacija, atlyginimų ir pensijų mažinimas, tikintis, kad jie gali atgaivinti konkurenciją su Vokietija. Daugeliui jų priešaky laukia sunkūs taupymo metai, – situaciją apibendrina apžvalgininkas. – Artėja sunkios dienos. Prieš kelis mėnesius Vokietija dominavo Europos diskusijoje. Dabar ji kur kas labiau izoliuota. Skolos ir biudžeto deficitai turi būti mažinami, tačiau biudžeto ir socialinių programų karpymai Europoje kelia neprognozuojamą pasipiktinimą. Viskas griūna“.