Prancūzija ir Vokietija, rodančios iniciatyvą dėl šio mokesčio įvedimo praėjusią savaitę atsiuntė atitinkamus laiškus už mokesčius atsakingam eurokomisarui Algirdui Šemetai ir jo kolegoms, siekdamos „sustiprinto bendradarbiavimo“ sutarties, kuri leistų įvesti šį mokestį.
Pasak ES šaltinių, po Prancūzijos ir Vokietijos, panašius laiškus Europos Komisijai atsiuntė dar keturios šalys: Austrija, Belgija, Portugalija ir Slovėnija.
Jau sutelkus šešias šalis, nebetoli ir pageidaujamas devynių šalių slenkstis, nurodė šaltiniai, minėdami, jog laukiama, kad netrukus prie šešeto prisidės Estija ir Graikija.
Dar birželį Europos Komisija mėgino įvesti šį mokestį, kuriuo siekiama pažaboti rinkos perviršius, sukėlusius 2008 metais pasaulinę finansų krizę, bet nepavyko sulaukti visų 27 ES narių pritarimo, iš dalies dėl Didžiosios Britanijos nerimo.
Komisijos pasiūlytas mokestis būtų taikomas visiems finansų įstaigų sudaromiems sandoriams dėl finansinių priemonių tuo atveju, kai bent viena sandorio šalis yra įsikūrusi ES teritorijoje.
Akcijų ir obligacijų mainams būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, o išvestinių finansinių priemonių sandoriams – 0,01 proc. tarifas.
Taip kasmet būtų galima surinkti dešimtis milijardų eurų. Jei naujajam mokesčiui būtų pritarta, jis įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 dienos.
Prancūzija ir Vokietija nori, kad FSM pradėtų veikti jau šių metų pabaigoje, jei tam pritartų devynios šalys; tačiau vis tiek reikės visų 27 valstybių pritarimo; vadinasi, reikėtų stengtis, kad pritartų Londonas ir kiti oponentai.
Europos Komisiją praėjusią savaitę sveikino prancūzų ir vokiečių iniciatyvą, „kaip priemonę, išjudinančią ES FSM diegimo procesą“ bei paragino kitas šalis „siųsti savo prašymus, kad būtų pasiekta kvota“.
