Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių. Todėl nuspręsta lapkritį šaukti tam skirtą specialų Europos Sąjungos viršūnių susitikimą.
Antradienį Liuksemburge susirinkę Europos reikalų ministrai leido suprasti, kad jų lygiu esminių problemų išspręsti nepavyksta. Tačiau sutarimą vis dar tikimasi pasiekti šiemet.
„Visos valstybės suvokia, kad tai jau žaidimo pabaiga, todėl pastebime itin stiprų visų pusių nusiteikimą ir norą – ar tai būtų šalys narės, ar Europos Komisija, ar Parlamentas – padaryti viską, kad derybos dėl biudžeto būtų baigtos jau lapkritį“, – teigė ES pirmininkaujančio Kipro ministras Andreasas Mavroyiannis.
Aršiausias diskusijas kelia klausimas, koks turėtų būti bendras Europos Sąjungos biudžeto dydis. Į iždą daugiausiai įnešančios šalys nebenori mokėti už skurdesnių valstybių plėtrą. Jos siekia biudžetą mažinti dešimtadaliu, apribojant paramą infrastruktūros, aplinkosaugos ir socialiniams projektams bei darbo vietų kūrimui.
12 valstybių, kurios gauna daugiausiai Europos Sąjungos paramos, tarp jų – ir Lietuva, nesutinka su biudžeto mažinimu ir tikina, kad dabar kaip niekad anksčiau reikia pinigų ekonomikai gaivinti. Tačiau panašu, kad šie klausimai antradienį nustumti į šalį.
Ketvirtadienį į Briuselį rinksis Europos Sąjungos vadovai, kurie tarsis dėl eurą turinčių valstybių gilesnės integracijos finansų, ekonomikos ir biudžeto srityse. Siūlymai dėl atskiro euro zonos biudžeto ar privalomų valstybių narių įsipareigojimų vykdyti struktūrines reformas – pagrindiniai darbotvarkėje.
Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras mėnesio pabaigoje valstybėms narėms žada pateikti biudžeto siūlymą. Neabejojama, kad jame bus įrašyti gerokai mažesni skaičiai nei numatė Europos Komisija. Daugelis ekspertų abejoja, ar kitą mėnesį šalims pavyks susitarti dėl septyneriems metams skirto Bendrijos biudžeto.