Tačiau duomenų rengėjai ragina atsižvelgti į tai, kad mažesnius mokesčius mokantys smulkieji ūkininkai ar su verslo liudijimais dirbantys asmenys turi ir atitinkamai mažesnes socialines garantijas.
„Iš pateiktų duomenų matyti, kad didžiausią disproporciją mokesčių sistemoje sudaro socialinio draudimo mokesčiai ir ją iškraipo“, – atkreipia dėmesį Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento direktorė Živilė Glaveckaitė.
Pasak jos, nėra labai teisinga, kad uždaroji akcinė bendrovė, kurios apyvarta yra iki 0,5 mln. litų, atėmus darbo jėgos sąnaudas, sumoka apie 24 proc. mokesčių, o individualios įmonės savininkas daugiau kaip 43 proc.
„Akivaizdu, kad šiandien naudingiau steigti įmonę, nei pradėti individualią veiklą. O turėtų būti taip, kad mokesčių dydį lemtų gaunamos pajamos“, – teigia Ž.Glaveckaitė.
Pasak dienraščio, gavus 20 tūkst. litų metinių pajamų (tiek pajamų vidutiniškai gauna individualia veikla užsiimantys asmenys), iš kurių atskaitytos visos sąnaudos, išskyrus darbo jėgą, matyti, kad atskaičius mokesčius individualios įmonės savininkui liks 11,384 tūkst. litų, smulkiajam ūkininkui – 17,6 tūkst. litų, o samdomas darbuotojas, uždirbęs 20 tūkst. litų, atskaičius mokesčius gaus 10,714 tūkst. litų.Akivaizdu, kad šiandien naudingiau steigti įmonę, nei pradėti individualią veiklą.
Be to, Finansų ministerija suskaičiavo, kokią dalį pajamų mokesčiams atiduoda asmenys, užsiimantys kaimo turizmu ar nakvynės namų verslu. Gavus 45 tūkst. litų (atskaičius sąnaudas, išskyrus sąnaudas darbo jėgai), smulkiajam ūkininkui po apmokestinimo liks 42,6 tūkst. litų, verslo liudijimo turėtojui – 40,536 tūkst. litų, stambiajam ūkininkui – 37,341 tūkst. litų, individualios įmonės savininkui – 24,196 tūkst. litų.
Pasak Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkės Zitos Sorokienės, verslo liudijimų atveju metinės pajamos buvo imamos be atskaitymų, o tai reiškia, kad neįvertinta, kokios darbo vietos nuomos, paslaugai teikti būtinų įrankių ar įrangos įsigijimo, transporto ir kt. sąnaudos.
